Vakar vakare supratau - visa depresija ir piktumai nuo šalto radiatoriaus vamzdžio. Visa neviltis dėl politikų ir prokurorų nuo šalčmiriavimo. Žmogus prisilietęs šalto metalo gabalo negali auginti orchidėjų arba skristi į kosmosą. Jam nusvyra rankos ir optimizmas keiksnodamas išbėga tolyn link palmėmis apaugusių kraštų, kai apšąlę pirštų galiukai ir marškinių švarių nebeturi, nes nėra kur išdžiovinti. Žmogui prilietus tik šaltą metalą neatšuoliuoja mintis priglausti žmoną. Jam ir taip šalta. Šalto ir drėgno metalo apsuptyje galima tik žudyti priešus. Nes nebus jų gaila nuo vidinio organizmo piktumo.
Tačiau pradėjus šildyti... vos praveri duris, pajauti N a m u s, šilto oro bangomis puikiai pasiekia nosies receptorius vakarienės aromatas, ir pats šiltomis rankomis gali priglausti ką nors irgi su šiltomis galūnėmis. Katė nebereikalauja paimti ją ant rankų ir persikelia žiemoti ant radiatorių. Kūdikis miega ilgai kaip dera kūdikiui. Visi susitaiko ir dalinasi šokoladą. Ir ma juos šunes, apmokėsime ir šildymo sąskaitas. Juk taip jauku.
Prieš 1 dieną
3 komentarai:
Troy'au! Vilnietis aš!
Lukiškės?
100 % pavarei Troy!!! Pilaitėje, jeigu ką.
Rašyti komentarą