Atrodo koks skirtumas, vieni mėgsta tuos, kiti anas.
Bet sovietinias laikais tai buvo vertybinis pasirinkimas. Ir į žmogų perkantį gvazdikus žiūrėjau kaip į Lietuvos priešą ir liumpeną be skonio, šiaip niekingą asmenybę. Besivartaliojantis su aplamdyta tulpe gatvėje, kad ir girtas ar be kepurės – man buvo malonus vaizdelis.
Gvazdikus augino gruzinai ir skraidindavo juos lėktuvais į Vilnių kovo 8ai. Tulpes auginome mes, vietiniai spekuliantai. Pagrindinė prekyba šiomis gėlėmis vyko priešais “Kronikos” kinoteatrą, netoli pogrindininkų paminklo. Ir tauta buvo pasidalinusi lygiai pusiau į gvazdikininkus it tulpininkus. Perki tulpę – palaikai vietinius spekuliantus, perki gvazdiką – palaikai Kaukazo vyrus. O jei jau moteriškė prekiaudavo gvazdikais, tai visi žinojo- gruzinų podstilka. Dabar ten gėlių prekybos šimtą metų nebėr, bet tada klestėjo. Ano meto mastu tulpių auginimas kelis metus leido uždirbti baisingus pinigus. Per kovo 8ą buvo galima beveik užsidirbti pusę sumos naujam automobliui. Įsivaizduojate?
Todėl mano tėvas ėmėsi visiškai pramoninės tulpių auginimo sistemos mūsų bute. Žiemą paaukodavome vieną kambarį šiltnamiui gėlytėms. Sunku būdavo sunešti žemes gėlėms į ketvirtą aukštą, net mano jaunas organizmas pavargdavo. Tad nerami tėvo dūšia(sąjunginės racionalizatorių ir išradėjų draugijos narys) sugalvojo išorinį keltuvą. Analogą galima pamatyti Amsterdamo pirklių namuose. Turėjome Breigelio paveikslų knygą. Iškišta sija viršutiniame aukšte, su ja keliama viskas aukštyn, ten kur saugu.
Bet primenu tai buvo sovietų laikais. Stukas buvo norma ir beveik moraliai pateisinama, ypač jei skundi spekuliantą. Tad tik po poros valandų darbo keltuvu, keiksmų iš ketvirto aukšto per visą kiemą, krovinių daužymosi į sienas, gavome aiškių signalų – dabar jums pizdiec. Otdel borbi s chiščenijami socsobstvennosti(Skyrius kovoti su socialistinės nuosavybės grobstymu). Nors anuometinių įstatymų nepažeidėme. Auginome tulpes laikinai susimažinę savo gyvenamą plotą .
Tėvai, sakiau, gal geriau tyliai susinešiojam laiptais. Kam tas viešas racionalizavimas ir Amsterdamo buržujų keltuvai. Dirbsiu dvigubai greičiau. Kaimynai nė nesulos.
Taip ir dirbome toliau, uždusę, apsipylę prakaitu, be progreso ir be racionalizacijos.
Bet skylė keltuvui įtaisyta ketvirto aukšto namo sienoje iki šiol styro kaip priekaištas socializmui ir verslios minties slopinimui.
Prieš 2 dienas
14 komentarų:
Ar vis dar tulpė yra brand'as tau?:))
Nuo tų laikų ir negaliu pakęsti nei tulpių, nei gvazdikų. Nebent itin įdomi forma ar spalva, tada dar dar, bet jau RAUDONŲ... verčiau nušiurusi vietnamietiška šluota.
Merginos, tai memuarai, seni laikai...
O man tulps yra pačios pačiausios gražiausios gėlės. Va:)Nežinau kitos gėlės, kuri taip gyvai reaguotų į šviesą. Tiesa, olandiškos tur būt su daug E, nes į saulę nesigręžioja:)
Tai ar gražios tau vis dar tulpės, troy?
Kaip ir ne...tiek prakaito išlieta...
Aha. Jau beveik visai aišku man, kas per fruktas šitas Troy, iš kur jis toks turtingas, konservų partijoj ir visa kita. Špikuliantas, pasirodo ошы, nuo gimimo špikuliantas. Auklėjamas buržuazine vertelgiška dvasia buvo nuo mažens.
Tuo metu, kai mano herojais buvo Pavlas Korčiaginas, Gavrošas, Fidelis, Džyzus Kraist Superstar- jis tūūlpėmis turgelyje prekiavo, žыdas toks.
Man gvazdikai yra gražiau. Ypač raudoni: socialdemokratų simbolis, gvazdikų revoliucija Portugalijoje buvo, o svarbiausia- gvazdiką sugebu iki namų (ar kur nors kitur) daugmaž sveiką nunešti, o tulpės- ne.
Be to, ir jausmas visai kitoks, atiduodant savo pinigus svečiui iš tolimos šalies. Lietuviška dūšia neskauda tada. Na, brangu, bet ką padarysi. Bet visai kitas reikalas, kai iš tavęs tavo pinigą siurbia kaimynas, čia pat už tvoros gyvenantis koks nors burundukas-spekuliantas Troy. Netvarka, išbuožint tokį norisi, komunistiniai jausmai manyje iškart sukyla tokiais atvejais...
Beje, juokingai skamba: "sąjunginės racionalizatorių ir išradėjų draugijos narys". Tada visi inžinieriai, dirbantys gamyklose, privalėjo priklausyti tai "organizacijai", visi per prievartą gaudavome tas knygutes ir mokėjome nario mokestį. Persistengei truputį. Nors aš suprantu. Jaunimas tokių smulkmenų nežino, o skamba galingai. "Visasąjunginės organizacijos narys"
Kitą kartą pasigirk, kad priklausei DOSAAF gretoms, irgi gerai skamba. :)
Išryškėjo klasinė neapykanta.
O gal ir gerai, žinosiu kuris gvazdikininkas...
Varguolis...
Ne neapykanta, o skirtingos pasaulėžiūros, zakonomerno susiformavusios pasėkoje gyvenimo skirtinguose visuomenės sluoksniuose.
Klasiniai antagonizmai nebūtinai neapykanta, jeigu pagal socialdemokratų ideologiją. Čia man lenininių-trockistinių nuodų gali neklijuoti. Šiandien aš ne Če Gevara, nes penktadienis. Pirmadienį- gal. :)
Ai, ir dar du žodžiai. Kai sakau žodį "socialdemokratai"- prašau nepainioti sąvokų ir nesieti manęs su LSDP. Jų socialdemokratais nelaikau.
O dabar jau geros dienos, laikas eiti namo, bormotuchos gert.
Kad ne visai taip. Tulpės tik per kovo aštuntą, be pavasario jos turbūt išlįst atsisakydavo, o gvazdikai per gimtadienius bele kokį žiemos mėnesį. Tulpes augino Kazlauskienė vienam savo namo kambary, o gvazdikus augino nežinau pavardės, bet žinau, kur gyvena, pasidarę stiklinį šiltnamį ant kūtės stogo. Ne gruzinai jie. Šiaip turtingi - buvo užsisakę, kad verandų dailininkas jiems nutapytų berželius, briedį ir gulbes už 200 rublių.
Taaaip. tulpės vasario ir kovo gėlės...
"Per kovo 8ą buvo galima beveik užsidirbti pusę sumos naujam automobliui".
Nu nieko sau. Net nuejau pas tevus klausineti ar tiesa. Sako beveik tiesa. Tai jei tas naujas automobilis kokius 5k rubliu, tai beveik puse bus 2k o vidutinis menesio atliginimas 0,2k rubliu? O kokia tulpiu auginimo savikaina?
Cia tai verslas. Turbut labai nekesdavo tu spekuliantu jeigu kiekvienas nebande auginti nes man jau atsirado toks noras:)))
Bet tai buvo tik kelis metus, po to pagausėjo nesveikai vietinių augintojų...suveikė rinkos dėsniai - konkurencija ir prekės atpigo.
Rašyti komentarą