Išfotografuotas Vilnius
Retas jau suvokia kas vyksta.Mat visi modernūs ir greiti ir lekia megabaitų greičiu į šviesų tolį kur ekologiški produktai bei feisbukas. Nesustoja. Neapsižvalgo.
Vilnius gi patylomis išfotografuojamas. Kaip Venecija, baigianti dėl to prasmegti į dumblą.
Pasekite tyliai iš už kampo kas darosi prie Gedimino bokšto kada sekmadieniais apie vidurdienį saulėtą dieną. Prisėlina minios nemūsiškai kalbančių su baisiomis juodomis tūtomis ir klastingai žybsinčiomis dėželėmis. Čiaukšt, čiaukšt dėželėmis ir nešasi Vilniaus gabalėlius užmegabaituotus chromuotos dėželėse. Retas nemodernus ogi todėl ir suprantantis žilagalvis godą godoja kad negerai tokie dalykai.
Kiek man modernūs žmonės nemeluotų apie gėjų naudą ir skaitmeninio foto grafavimo puikumą – nepatikėsiu.Tokia moderni technika ir nenusineša nė gabalėlio, nė ketvirčio blakstienos Vilniaus?
Ne, juk Veneciją irgi visas pasaulis fotkino. Ir kas dabar. Skęsta dumble. Tuoj pradings....arba Paryžius, išfotografavo dėžėlemis tai dabar tuoj bus Magribas ir Afrika...nekalbu jau apie Niujorką.
Бойня в небе - как Израиль уничтожил сотни иранских ракет и дронов
-
В интервью порталу Walla генеральный директор оборонного концерна
«Авиационная промышленность» Боаз Леви: «Такой эффективности ПВО мы даже не
обещали покуп...
Prieš 21 valandą
6 komentarai:
Indijoje prastuomenė iki šiol mano, kad nuotrauka pasiima truputį sielos... Kartą norėjau nufotografuoti vieną apiplyšusią merginą Madonos veidu, renkančią žabarus, siūliau pinigų - net į kalbas nesileido. Mat buvo valstietė, o ne elgeta: elgetos mielai (ne už dyka) fotografuojasi, matyt, sielos nebeturi...
Na, manau, kad Vilniaus fotografavimas ir nuotraukų publikavimas yra gera sostinės reklama ir idealus įvaizdžio formavimas. Tad labiau tiktų sąsaja fotoaparatas pritraukia dar daugiau fotoaparatų, o prie fotoaparatų kartu keliauja ir žvangantieji:)
Venecija už turistų pinigus gali išpompuoti visą ten esantį vandenį ir miestą apstatyti pylimais:D
Tai yra vienas geriausių Troy straipsnelių, neterškite jo rimtais praktiškais samprotavimais.
Kadaise (romantinės jaunystės periodu) sukūriau teoriją, kad visi daiktai sudaryti tarsi nuplėšiamasis kalendorius iš savo atvaizdų lapelių. Pažiūri - ir tarsi nuplėši tą lapelį susisuki į rulonėlį ir pasidedi kažkur atminties lentynoje. Ech, jaunystė/kvailystė ;)
Vilniaus sielos vistiek negaus... Ji neparsiduoda, ja reikia palaipsniui uzkariauti gyvenant siam mieste...
Susimąsčiau - kodėl užkariaut???
Kai gimiau Vilniuje - tai ir esu.
Nekariaujant.:))
Rašyti komentarą