Jonas Rūmuose - 2

Visa laimė, kad tądien karalius iš pat ankstyvo ryto išvažiavo gėrėtis miškais į Šimonių girią. Patys suprantate: reikėjo ieškoti kelių į Šimonytės širdį. Brokatas ir tafta Rūmams kainavo brangiai. O šiaip matyt būtų iškart išvijęs Joną iš Rūmų.
Visos būsimos freilinos pažodžiui suprato kaip būti visuomeniškai aktyviomis ir pasirinko vieningą protesto formą. Lygiai 10 valandą saulės atokaitoje nusimetė visus iki paskutinio stringo drabužėlius ir vieningai virš galvų iškėlė plakatus Ne - kailiams ir Ne - banginių žudymui. Viena vargšė blondinė nežinia iš kur( o gal iš Laisvos rinkos instituto) išdygusi pakėlė plakatą: Pensijoms – ne. Ką tos vargšės būsimos freilinos galėjo kitą sugalvoti, tiek tik ir težinojo aktyvios visuomeninės veiklos iš žurnalų. Dūzgė aplinkui visi nors kiek paeinantys Lietuvos žurnalistai. Tokio gražaus reginio dar nematėme, kalbėjo plunksnos veteranai, ką reiškia monarchija, net pats įžvalgusai Artūras nesugebėjo įžvelgti paslėpto. Viskas buvo atvira.
Apsaugos iškviestas Jonas lakstė tarp plakatų ir ilgų kojų, atsitrenkdavo vis galva į stačias dideles krūtis, nuo dažnų sunkių smūgių svyravo, galvos skausmas skėlė galvą pusiau, bet vistiek bandė pridengti savo geibiu kūnu būsimas freilinas nuo karjerų žlugimo. Bet joms visuomeninė veikla patiko, ir žurnalistams taip pat.
Jonas net vieną pažįstamą Malkolmą  pasmerkė:
- BBC, ir jūs čia?
Jonas suklupo pašaly ir net apsiverkė, jei BBC čia, tai jau …freilinas bus galima rasti jau tik kreivas invalidų vežimėlyje arba feministes iš NK95, kitų neleis Karališkųjų Rūmų padorumo reikalavimai. Ir ką jis su jomis veiks…
Ūmai pajautė ant peties ranką, atsisuko – išmanieji patarėjai Bilius ir Tiesys:
- O gal ir gerai tai Lietuvai, Jonai. Būsime ne tik intelektualių technologijų šalis, bet ir pažangi žalioji monarchija. Pakalbėsime su karaliumi. Nepergyvenk...
Ar Bilius ir Tiesys tikrai pakalbės su karaliumi, ar brokatas ir tafta vėl guls gražiai ant šių dailių per BBC iki pat Zimbabvės išplatintų kūnų, ar galų gale Joną paliks rūmuose, apie tai kitoje serijoje. Jei Buka lieps...

Pirma dalis - http://troyyestroy.blogspot.com/2010/03/jonas-rumuose-1.html

Pradingo, ale gaila

Va pradingo internetiniai Šiaurės Atėnai, mėlynosios paklodės, žinau, paskutiniais metais jau buvo beveik nyku, ale gaila.
Dingo ir tikslusis Zeppelinus iš interneto, kas atsitiko, stipri teisėsaugos letena prispaudė?
Bet gerai sakote – vasara gi už monitoriaus , ateis ruduo ir susirinksime vėlei…

600-asis pranešimas

Jau 600 pranešimų. Jau daug prirašyta.
Bet mumi nesustabdysite. Apžvelgiu kas jumi labiausiai sudomino iš paskutinio 100tuko.
Daugiausia komentarų , net 28 buvo apie korupciją Login 2010:
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/03/login-2010-lengvas-korupcijos-kvapelis.html
21 komentaras ir antra vieta apie gėjų parado impresijas:
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/05/ka-reikia-dar-pagerinti-llietuvoje-po.html
Daugiausiai neigiamų reakcijų - net 15 - sulaukė pranešimas, kad  galima mane pavadinti nykiu, kaltu ir kvailiu, nenorėjo žmonės mane vadinti taip negražiai, labai nenorėjo, labai vertinu tokius skaitytojus:
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/03/naujos-reakcijos.html
Daugiausia teigiamų reakcijų sulaukė italų komunistų juokai, net 21 teigiama reakcija:
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/06/kaip-juokavo-komunistai.html
Aibę ir teigiamų ir neigiamų reakcijų sulaukė futurologinis tekstukas apie Lietuvą 2030 metais, viso 22 reakcijos, teigiamos - 19, neigiamos - 3.
http://troyyestroy.blogspot.com/2010/06/lietuva-2030.html

...mamytės. Mamytės!!! - 2

Vakar viename gražių mamyčių kieme smėlio dėžėje kapstėmės su smėliuku. Du kūdikiai, aš ir tokia dailutė mamytė.  Tokia  dailutė mamytė papasakojo su nuoskauda, kad jų tėvelis išvažiavo į Švediją gaudyti žuvų. O ji norėjo į Nidą. O jis žuvų į Švediją. Aš tylomis pagalvojau, kad  man tai jau joks šamas, net ir švediškas, nebūtų gražiau už šitą mamytę. Dar mamytė papasakojo, kad tuoj migdys savo vaiką ir tada turės laiko sau. Prisileis pilną vonią putų... ir gulės gulės...
Aš kaip padorus vyriškis niekaip nesurezgiau ką atsakyti į tokius pareiškimus apie vonią ir Švediją. Tada mamytė susirinko visus žaislus, paėmė net ir mūsų,  ir išėjo. Aš bemąstydamas apie padoraus vyro vaidmenį taip ir palikau savo dukrą be kastuvėlio. Dukra žiūrėjo į mane ką jai veikti be kastuvėlio, o aš mintyse lyginau šamą Švedijoje su mamyte putose...

Lavonai keturyyy

LATGA-A visi neapkenčia, bet kai aš prisimenu dainos (netgi esu prisidėjęs, bet nelaimingai prie dviejų dainų) kūrimo kančias manau autorinis honoraras dainų autoriams yra sveikintinas dalykas, kuris šiek tiek kompensuoja autoriaus kūrybines kančias.
Taigi tais laikais kai dar visi neturėjome savo transporto priemonės Naujus metus sutikome užpustytame sodnamyje toli nuo Trakų. Antrą Naujų metų dieną baigėsi net visas paslėptas blogesniems laikams alkoholis bei atėjo baisus 20 laipsnių šaltis. Gyvybes galėjo išgelbėti tik kelionė per laukus į Trakus. Bet eiti buvo šalta ir kadangi buvome skaitę Džeką Londoną dėl gyvybių savo kovojome kūrybiniu būdu. Patys kūrėme dainą. Kadangi laukais link Trakų kinkavome šešiese, tai ir dainą kūrėme apie save. Kadangi buvo klaikiai šalta ir mums jau buvo gaila savęs mirštančių jaunais, tai pradėjome bekraščio Sibiro taigos platumą primenančia ilgesinga eilute.
Tik penkiaaaaas dienaaaaaas …
Kažkas pasiūlė eilute pratęsti apie mus.
Gulėjoooo tie lavonai šešyyyy.
Bet skaičius šeši nelipo prie muzikos, todėl buvo nutarta, kad du stipriausi(čia visi pažiūrėjo į mane, antrą matyt ištempčiau ant pečių) išsigelbės ir eilutė
tapo tokia:
Gulėjoooo tie lavonai keturyyyyy…
Padainavome kelis kartus, apsikabinę. Daina mums labai tiko. Bet vėl kažkoks idėjinis dvasna paklausė;
- O priedainis?
Taaaip, pagalvojome, priedainis turi būti linksmesnis, nes iki Trakų nenueisime su tokia liūdnuma. Dažnas 12 kėdžių skaitymas vėl išgelbėjo: Vakarai mums padės.
Tad priedainis prasidėjo mažorine energinga polkos melodija.
Pūtė vėjas iš Švedijos!!!!!
Bet kadangi gyvenamome TSRS tai žinojome, kad ne viskas ten Vakaruose auksu žiba.
Tad papildėme priedainį prisitaikėlišką eilute ir jau tada galėjome viešai dainą atlikti. Kaip tik naktyje sužibo pirmieji Trakų miesto namai.
Nešė pūlius iš Suomijos!!!!!
Tu pašok ir dainuok.
Su šita daina gyvuok.
Su šia daina gyvi ir visi šeši išsigelbėję atitavarome į Trakų geležinkelio stotį. Bet dainos kūrimo kūrybines kančias prisimenu visą gyvenimą.
Honorarus dainų autoriams verta mokėti.

Du pianinai

Moterų pasaulis yra tobulas. Jame grakščiai susirango ant antikvarinių sofučių alyviniai tonai, prosenelių žiedai ir XIX a. dvaro gyvenimas. Štai ir man teko sudalyvauti tokiame grakščiame moterų pasaulėlyje. Dviems moteriškėms prireikė pernešti pianinus. Vienai net į ketvirtą aukštą. Taupant lėšas buvo pasiūlyta man ir dar trims apie 20 metų jaunuoliams(visi nepatyrę krovimo sferoje) užnešti tuos pianinus su tekstuku, jūs jug vyrai, ką jums reiškia.  Tokie tekstai mane užmuša, žinau, kad jie baigiasi kuo nors sunkiu ir tepaluotu, kuris neužsimauna arba neprisisuka. Bet vėl eilinį kartą pasidaviau joms.
Tarp trečio ir ketvirto aukšto kai pianinas pavojingai pasviro ant viso mano organizmo kaip Poe sumurmėjau Nevermore. Nugaros raumenys(teisingiau jų likučiai) rėkė, va dabar tai jau mums šakės. Bet kažkokiu antgamtiniu postūmiu įvilkome muzikos dėžę į ketvirtą aukštą. Ir kodėl tas daiktas iš kurio sklinda tokie švelnūs garsai sveria kaip geras jautis ir visas kampuotas kaip betono maišyklė. Bet laukiančios mūsų su pianinu  moters lūpos atvėpo ir suvirpėjo. Pianino lakas buvo įdaužtas šviežiai.
Boginant antrą atsitiko lygiai tas pats. Lakas, dūžis, virpanti lūpa. Pervežimo firmelės darbuotojas pasakė, taip su tais pianinais būna visada. Todėl ir neperneša jų.
O moterys ką, jos eilinį kartą pamatė , koks netobulas šis pasaulis kai tik į jų rūmus, kur skambinama Mėnesienos sonata, įsiveržia netikę vyrai. Pianinai  daužomi, vyrai prakaituoja ir dar net keikiasi, kai ant jų užkrenta dalis pianino. Pasaulis su vyrais yra netobulas.
Ir aš kaip sudėtinė to netobulumo dalis.

Gerieji mormonai

Mormonai arba kitaip vadinami labai sudėtingai vaikšto po Lietuvą po mūsų gatves. Tai tvarkingi vyrukai arba merginos po du, angliškai kalbantys misionieriai. Dabar jau jų lyg ir mažiau matyti.
Bet mane mormonai žavi kitu savo milžinišku darbu. Jie surašo visus kada nors gyvenusius Žemėje žmones. Nei daugiau, nei mažiau.
Štai jų kūrinys internete:

http://www.familysearch.org/eng/default.asp


Įveskite savo pavardes arba giminių. Didžiulis kaifas rati savo pavardę visame pasaulyje. Darbas milžiniškas ir prieinamas visiems. Už tai gerbiu mormonus.

Avulio plaukuota ranka – 2

Kadangi mane stipriai suėmė nervas, kad turtingesni už mane(tai labiausiai nervuoja) uždarė mano šešiolikos metų dviračio takelį tvora, tai tęsiu pasakojimą iki pergalingos pabaigos.
Paskambinau Avulytei , kuri pardavinėja dar neparduotus Verkių slėnio butus. Avulytė visiškai nieko nežinojo apie jokias tvoras ir uždarytus parko takelius. Koks įdomus biznio modelis, pardavinėja butus, bet tik teoriškai, realiai nėra jų mačiusi. Na tiek to, pagalvojau, gal tėvas neleidžia kalbėti su nepažįstamais. Paklausiau dar ar turi viešųjų ryšių skyrių bendrauti su visuomene. Irgi nežinojo ar yra toks skyrius. Na blogai kai dirba vien giminės firmoje – motyvacijos domėtis darbu nėra….
Tada paskambinau Verkių seniūnui. Vargšas seniūnas net pradžiugo, nes skundas tai ne jo. O Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos. Paskambinau ten, maloni sekretorė užsirašė mano telefoną ir tikrai valdininkas perskambino man. Sakė labai jam įdomi ta tvora, jam kaip parko teritorijos saugotojui tokie dalykai irgi labai nepatinka. Kažkodėl patikėjau šiuo pareigūnu. Jis lyg ir žinojo ką šneka. Dar parko valdininkas labai domėjosi ar aš tas pats žmogus, kuris pergyveno, kad Cedrono upelis keičia vagą. Ne, atsakiau, per Cedroną dviratį aš persinešu liepteliu, man vaga buvus nebuvus.

Apie juodųjų nusikalstamumą

Įsisiautėjus pasaulio fut bolo čempionatui vis labiau sklinda kalbos apie aukštą nusikalstamumo lygį Pietų Afrikoje. Gal ir taip, o gal ir ne. Štai mano paties kailiu atliktas kadaise eksperimentas Vašingtone D.C. su juodųjų nusikaltamumu.
Po to kai prisigėrę apšlapinome rusų atstovybių miestelio tvorą mums kilo dar vieno rizikingo eksperimento idėja. Pereiti nakčia juodųjų kvartalą pirmyn atgal. Ir pažiūrėti kas bus. Pinigus, aukso gaminius ir pinigines apdairiai palikome viešbutyje ir išėjome blogiausiais rūbais trise į juodųjų rajoną. Mes patys visi buvome kardinaliai baltieji, kai kurie net blondinas.
Praėjome paskutinę restoranų eilę ir prieš mus jau driekėsi vietovės be restoranų, su tinklinėmis tvoromis, viskas kaip priklauso siaubo filmui.
Prie rajono ribos sėdėjo juoda moteris ir nustebusi paklausė:
-Kur jūs, vyrukai?
Mes detaliai išdėstėme jai mūsų planą, o gal ji gelbės mums gyvybes, ji pasakė tai truks valandą su sugrįžimu atgal, ji pasėdės, mūsų palauks ir jei ką kvies policiją. Mes pritarėme pasakyčiau per daug audringai ir dėkingai. Eksperimentas kuo toliau, tuo atrodė žiauresnis. Neužilgo sulaukėme ir pirmųjų keiksmų, deja nesupratome ką mums nori pasakyti lyg ir miegantis juodukas - bomžas. Ir po trumpo pasitarimo suabejojom ar tikrai tai mums buvo skirta, greičiau kokiems žaliems žmogeliukams bomžo galvoje. Vėliau jau pasirodė pirmieji grynaveisliai Afrikos vergų palikuonys, visų ūgis du metrai, rankų raumenynas skirtas rauti baobabus su šaknimis iš žemės. Jiems iškrito kašio kamuolys iš rankų kai pamatė mus vos ne susikabinusius rankomis iš įtampos, marširuojant pro jų krepšinio aptvarą. Mes pasakėme helou ir jie atsakė helou, tik baobabų rovimo įrankiai kabojo ant aptvaro. Gyvenimas rajone virė tik krepšinio aikštelėse ir visur gyvenimas sustodavo kai tik mus pamatydavo. Grįžome tuo pat keliu, tiesa ėjome gana sparčiai ir nematydavome jokių kitų reakcijų apart gilų susimąstymą bei nustebimą. Kadangi kelios rasistinės teorijos kalba apie lėtą juodaodžių mastymą matyt tai mus ir išgelbėjo. Jokie sveiko proto amerikonai nesuprato kaip mumi tai pavyko.
Juodoji mem megzdama laukė mūsų grįžtančių iš žygio ir kai mus pamatė paklausė viskas O.K.? ir papildė mataruodama galvą:
- Laikai keičiasi, net ir mūsų rajonas….
Taigi reziume: perėjom juodaodžių rajoną ir mumi nieko. Bet vis tiek jaunimui nerekomenduoju eksperimento kartoti. Šiuolaikinis skystas jaunimas mano galva neatlaikytų įtampos ir vietoj žodžio helou pasakymo pradėtų bėgti į visas puses…

Tikiu

Tikiu, kad Ūsas paskendo balutėje netyčia, Kedys paspringo skrandžio turiniu, Pociūnas nukrito pats, visi teisėsaugos atstovai ir ypač Kūris tyri it vaiko ašara, Lietuva žengia plačiu progreso žingsniu.
Tik kažin kodėl norisi Odesos tarme paklausti:
- Куды, бляди?

Avulio plaukuota ranka

Saugumas, kokybė, ramybė, išskirtinė aplinka – vertybės, kurios svarbios kiekvienam, besirenkančiam būstą.
Verkių slėnio gyvenvietė, kurią pristato bendrovė “Hanner”, su kaupu išpildo šiuos kriterijus. Ties ramiu Neries vingiu įsikūrusi devynių namų bendruomenė yra tylioje ir žaluma apsuptoje Verkių regioninio parko teritorijoje. 
http://www.hanner.lt/bustas/?lan=LT&id=215
 Tai citata iš Avulio Hannerio reklamos.
Aš jau šešiolika metų ten pravažiuoju dviračiu.Važinėjau kol nebuvo Avulio statybų, ir net kai pastatė Avulis namus dar paliko nedidelį praėjimą mamoms su vaikų ar dviratininkams palei tvorą. Šiandien aš jau nebegalėjau ten pravažiuoti. Alpinistas Avulis   nusprendė , kad Verkių parkas aplink jų namus turi būti dar ramesnis ir užtvėrė takelį visai, metaline tvora.
Kodėl taip nesiseka mūsų rajonui su parkais. Gal tiesiog jų turime per daug? Štai nelaimingasis Jamonto parkas(tautos atkakliai vadinamas  Jomanto, kuris krepšininkas ir Pareigytės vyras) jau slapta organizuojamas perdaryti į kažką kito. Dabar Avulis ėmėsi sumažinti takų skaičių link Kryžių kelio. Ir išties  tie maldininkai mažina nekilnojamojo turto vertę. Nemaloniai taip slenka palei langus tokie suvargę ir seni, arba aš pravažiuodamas  su savo senu dviračiu - veteranu irgi matyt nepadidinu Hanner namų prestižo.
Tvora išsprendė visas problemas. Dabar Verkių slėnio namai išties tylioje ir žaluma apsuptoje Verkių regioninio parko teritorijoje.

Moteris su juoda maža suknele Tėvynės sustojime

Tėvynės sustojimas seniai nebe Tėvynės ir vietoj Tėvynes ten dabar Niujorkas. Bet aš dar jį prisimenu kaip Tėvynės. Todėl galite įsivaizduoti kiek man maždaug metų. Savaime suprantama turiu ir žilų plaukų. Bet jie pas mane ne kardinaliai juodi kaip pas operos baritoną Vytautą Juozapaitį.
Taigi išleidau moteris su opeliu prie jūros, nes joms reikia pailsėti, nes uzbekai nedavė vizos mūsų atostogoms, o pats vėl pradėjau važinėti mikriuku. Mikriuke gera. Už mano nugaros moteris meiliu balsu paklausė vyro kada grįši ir ką išvirti vakarienei. Jėzau, dar taip būna...
Sustojome prie Tėvynės tiesiai ant pėsčiųjų perėjos ir man po langu atsidūrė blondinė kokių 30metų(ta prasme jau brandi moteris, kuri žino ką gali ko nori) trumpa juoda suknele. Aš keliavau žemyn akimis nuo jos veido , krūtine, kojomis i r vėl atgal iki blondinės plaukų. Viskas buvo tobula idealiai. Moteris atsainia gražuolės šypsena. Žiūrėkite, bet tik iš tolo ir nelieskite rankomis. Bet mikriukas vis nejudėjo ir moteris neturėdama kur dėtis pradėjo apžiūrinėti mane mikriuko lange.
Šioje vietoje prisiminiau kaip prieš kelerius metus Balkanų moters nurodymu ėjau pasitikrinti savo galimybių į vaisingumo kliniką. Ten buvo maža patalpėlė su sekretorės staliuku. Aplinkui šaukė koks dešimt moterų apie paskutinius maudimukų modelius, tema buvo visiškai joms aktuali ir įspūdžius pasakojo iškart visos dešimt. Atrodė į kitus išorinius dirgiklius jos nebereaguoja. Aš tyliai paprašiau sekretorės spermogramos rezultatų. Sekretorė maloniai sušnibždėjo – spermograma gera, jūsų spermatozodai judrūs, tai yra vaisingi.
Ūmai pajaučiau šaltus metalinius peilius nugaroje. Atsisukau, visos moterys tylėjo ir grežte grežė mane akimis. Vyras kurio vaisingi. Tai buvo smarkiai įdomiau už visus paskutinius maudimukų modelius. Vos radau duris išeiti toje KGB tardytojų kabinetus primenančioje mirtinoje tyloje.
Taigi grįžkime prie tos moters, kuri vakar. Ji irgi mane apžiūrėjo visą ir rezultatas buvo joks. Kaip mikroautobuso padanga. Net jei būčiau sėdėjęs bentlyje – gražuolė sugebėjo parodyti koks aš neįdomus jai....Bliamba pagalvojau, o Juozapaičio žili plaukai kurie kardinaliai juodi... bet jau gal laikas paprasčiausiai nurimti....
Aš nuleidau akis ir mikriukas pajudėjo.

Skaitlingos Vamzdžio interpretacijos

Kadangi kasdien pravažiuoju rudąjį Vamzdį ir kasdien jis man sukelia emocijų pliūpsnį, todėl čia įrašau kelias jo sukeltas interpretacijas:
1. Šūdas tas gyvenimas. Iš dulkių į vandenį arba iš skysčio į dulkes. Vistiek viskas prabėga surūdijusiame vamzdyje.
2. Lankstytis ir dar kartą lankstytis. Gerai išsilanksčius net gali gauti pinigų už visišką nesąmonę. Lankstumas svarbiausias dalykas gyvenime.
3. Moterys yra niekis. Grožio etalonas yra aprūdijęs metalo gabalas.
4. Kas ta Gedimino pilis niekingai besimaskatuojanti didingo Vamzdžio fone ir visa Lietuvos istorija palyginus su šiuolaikiniu menu. Šūdas.
5. Esi pigmėjas ir bašibuzukas nieko nesuprantąs mene. Menas irgi tavęs nesupranta. Jūs abu vieniši praeiviai šioje gyvenimo šventėje ant upės kranto.

Iš šių skaitlingų Vamzdžio interpretacijų galėčiau padaryti vieną išvadą. Vamzdis savo estetine ir emocine įtaiga prilygsta Malevičiaus kvadratui ir Siksto koplyčiai.
Kartu sudėjus.

Lietuva 2030

Karaliaus heroldas visuose Vilniaus turguose paskelbė gerąją žinią:
- Šiandien jis bus pakartas Rotušės aikštėje. Karalius nepasigailėjo.
Moterys, kurios vis tiek jau neturėjo darbo, bet krūvas vaikų, plūdo iš visų Vilniaus pakraščių į aikštę. Gatvėse kilo stulpai dulkių, bet moterys ėjo. Tautai tai buvo didelis reginys ir šventė. Nei internetas , nei televizija jau po šeštojo krikščionių sukilimo neveikė. Vaikai verkė ir lakstė, mažesnieji išpūtę akis ir įsisegę į mamų sijonus žvalgėsi į margą minią. Moterys ėjo ir stumdėsi aikštės prieigose. Rotušės aikštė buvo prikimšta it silkių statinė. Gerai kad miesto ir karaliaus heroldai skelbė nuo stogų kas vyksta:
- Eina karališkoji gvardija! Eina alebardininkų kuopa!
Moterys caksėjo liežuviais ir net nematydamos apšnekinėjo kokie gražūs vyrai tie alebardininkai ir gvardija. Kas be ko, juk pilną maisto davinį gaudavo tik šios elitinės kariuomenės dalys. Pasieniečiai patys turėjo prasimaitinti iš plūstančių pro sienas pabėgėlių iš Londinijos ir Moskovijos. Milijonai žmonių ūmai prisiminė besą lietuviškos kilmės. Bet griežtieji pasieniečiai greit nuramindavo minias. Taip pabėgėliai pasieniuose ir tūnodavo mėnesių mėnesius prie chloruoto vandens statinių. Vis ramiau nei namuosna pas juos.
Heroldai toliau šaukė:
- Jau pasirodė oligarchai grandinėse. Jie tempia gėdos vežimą.
Moterys pradėjo skanduoti įprastą skanduotę:
- Olius į kartuves! Olius į kartuves!
Heroldai vos prarėkė įsiaudrinusią minią:
- Gėdos vežimas jau prie kartuvių. Atsidaro vežimo durys. Išnešamas iš ten…
Moterys sutartinai pradėjo spiegti:
- Kubilas!!!! Kubilas!!!!!
Vargšas Andrius iš baimės suapvalėjusiomis akimis ir sudžiuvusiomis lūpomis bandė maldauti:
- Šemeta tai, Šemeta pradėjo, ne aš…
Tačiau budelis jau įprastai greitai sutvarkė reikalą. Minia net nusivylė nepamačiusi baisių pasmerktojo kančių. Heroldai tik tepasakė įprastą baigiamąją šventės frazę:
- Tvarka bus.
O žmonės išeidami šnekėjo, kad praeitais metais vien penkių didžiųjų miestų merų pakorimas buvo šimtą kartų gražesnis bei kad laikas jau pakarti naująjį finansų ministrą…

Витовт Грыгорыч

....na kas per nelaimės su ta Lietuvos sitorija. Nepasidaliname. Štai ir garbusis Grygoryčius Lukašenka nedavė babkių mūsų Geležies dienai (istoriniam filmui paie Vytautą ). O  buvo toks gražus kultūros ministro planas chuliganas - prasisukti beveik nemokamai su belarusų pinigais. Gal kas iš Vyriausybės pakomentuos ?

Tai vėl reikės vargšei Lietuvos ekonomikai krapštyti pinigėlius normaliam lietuviškam istoriniam kinui tautai. Ir bus jiems "Sidabrinės gervės" tikrai sidabrinės, o ne draugų apsidovanojimas.

http://whatson.delfi.lt/news/entertainment/film/baltarusijos-ont-nebekurs-kino-filmo-apie-vytauta-didiji.d?id=33216445

Vėl pasitvarkiau

Papildžiau nauju puslapiu savo blogą. Jame surinkti geriausi 2010 metų tekstai. Iš esmės imu kiekvieno mėnesio daugiausiai  teigiamų reakcijų gavusį tekstą. Tad dėkite varneles. Jūsų nuomonė lemiama.Taip ir pildysiu iki metų pabaigos. Po to gal kurį geresnį 2010 m. tekstuką  ir perkelsim į visų laikų geriausius.

http://troyyestroy.blogspot.com/p/geriausi-2010-metu-tekstai.html

Geriausia partija

Artėja rinkimai ir laikas paruošti naujos pupulistinės partijos programą. Čia sudėsiu apmatus, papildyti partijos programą visiems privaloma, jei nepildysite – išbrauksiu iš sąrašų.


Partijos programa:

1. Uždrausti Seimą kaip nepopuliariausią tautoje politinę instituciją.

2. Kiekvienai moteriai po vyrą.

3. Atimti ir išdalinti.

4. Čikaga su Londonu čia ir dabar.

5. Panaikinti akcizus alui ir benzinui.

Manau trumpai ir aiškiai. Penkių procentų barjeriukas bus viršytas laisvai.
Partija pavadinti paprastai bei kukliai – Geriausia partija. Nario mokesčius rinksiu aš.

Kaip juokavo komunistai

Taip, tais tolimais CCCP laikais, kai anglų kalbos mokėmės iš laikraščio Morning Star, komunistai žiauriai su manimi pajuokavo. Sakote komunistai nejuokauja, o pajuokavo niekšai…
Geležinę uždangą pralauždavo giminių siuntiniai iš Amerikos, Liuksemburgo radijas ir kalbų mokėjimas. Vienas mano dėdė visiškai iš principo išmoko anglų kalba dirbdamas paprastu darbininku. Ir pakalbėjo per sovietinį gyvenimą tik su manimi angliškai, tik šiais laikais gal kiek dažniau. Aš sugalvojau dar originaliau. Išmokti italų kalba gyvai, susirašinėjant su italais ar dar geriau su italėmis. Kas gali būti paprasčiau pasakysite, imi internetą ir rašai feisbukan. O anais laikais reikėjo tikrų italų tikrų popierinių laiškų. Perverčiau bibliotekoje krūvas itališkų komunistų laikraščių – gal kas nori susirašinėti su jaunuoliu iš Lietuvos TSR. Nebuvo tokių, ir šiaip susirašinėti lyg buvo skiltis, bet labai retai ir labai konkrečių profesijų.
Bet man kilo geniali mintis. Parašysiu pats į Unita. Ne, sakė draugeliai, jokių šansų. O gal, atsakiau, reikia pabandyti.
Jei išversti lietuviškai tą ką rašiau savo skelbime, tai skambėjo maždaug taip:
Brongūzz itolai, Jumzz rasho lietuavis iš Vilnius, Lituava TSR ztudyjoti itolų. Lapai norou zuzirašyyneti zu itolais. Mein adrezas tokz ir tokz…
Kaip aukščiau pažymėjau, italų nemokėjau, tik ruošiausi mokytis.
Per kelias savaites primiršau savo išsišokimą. Ūmai į pašto dėžutę paštininkas privertė krūvą spalvotų laiškų. Nieko nesupratęs išsitraukiau laiškus. Atgaliniai adresai buvo iš visos Italijos nuo Palermo iki Forli. Merginos rašė, kad mane beveik myli ir prašė nuotraukos, o vyrukai siuntė komunistinius sveikinimus. Laiškai plūdo dar kelias dienas. Kol viena gudresnis atsiuntė man iškarpą iš laikraščio Unita.
Italų komunistai iš Unita redakcijos atspausdino mano laišką be jokio pataisymo. Ir ne laiškų skyrelyje, o jumoro skiltyje. Tik papildė pabaigoje prierašu, kuriame tiksliai suskaičiavo kiek laiške buvo žodžių ir kiek gramatinių klaidų. Žodžių buvo gal 20, o klaidų – 48.
Nuo tada žinau, kad italų komunistai gali pajuokauti labai smarkiai. Eurokomunistai, blet…

Dukrų ir kitų moterų brangumas

http://uk.biz.yahoo.com/25052010/389/daughters-costs-pound-2-000-sons.html


Nelabai ką ir galiu papildyti prie šio įžvalgaus straipsnio. Dukrą išauginti kainuoja 2000 svarų daugiau nei berniuką. Dvi mano dukros tai jau 4000 svarų.
Manau ir žmoną paauginti kainuoja daugiau nei 2000 svarų. Tarkime manoji - 6000 svarų.
Viso 10000 svarų. Tiek galėčiau išleisti savo malonumams, jeigu...
Kažkaip pradedu galvoti – o gal tie gėjai-niekadėjai ir teisūs. Kiek jie pinigų sutaupo...