Pats aišku
Amerikos kariuomenėje netarnavau, bet
vieną buvusio Amerikos žaliųjų berečių kapitono nusiskundimą pamenu:
Mūsų irgi didelė
todėl durna sistema. Ne tik pas rusus pilna nesąmonių.
Prasidėjus karui
su Rusija aš pagal planą su penkiais
vyrais turėjau patekti prie Baikalo ežero į Irkutsko sritį. Gerai žinojau savo
rajono žemėlapį, istoriją, kas kuo gali būti nepatenkintas. Ką daryti, kaip
kalbėti su vietiniais žmonėmis. Trumpai tariant geriausiu atveju (jei anksčiau
nenudobs) turėjau suburti kelių tūkstančių partizanų būrį. Ką toliau daryti –
lauktume įsakymo. O mes šešiese jau tik
padėtume partizanų logistikai ir diversijoms
Jau šioje plano
vietoje mane kankino abejonė ar tikrai
man tai pavyktų. Ar nemestų mūsų kaip sakoma meškoms į nasrus sudraskymui. Na
bet...karininkas....pasimelsčiau ir į taigą...
Bet kaip didelės
ir demokratiškos šalies kariuomenės dalis –
mūsų žaliųjų berečių dalis - turėjo būti teisingos visuomenės teisinga kopija. Mano būryje rusų
kalbą taip gerai kaip aš (na kaip Amerikos kariuomenėje įsivaizduojama) mokėjo
dar tik vienas žmogus. Mūsų radistas. Puškino specialistas. Vyras geras. Ne
bailys. Bet negras.
Na ir dabar
pagalvok.
Tai mes bliamba
taigoje prie Baikalo su juo slaptai veiktume? Tai po dienos visi kaimai aplink
šnekėtų – negras iš dangau nusileido ir bobutės į miško pusę žegnotųsi. Čekistų
visa divizija vien pasijuokti pilna sudėtimi ant mūsų galvų suvažiuotų per 24 valandas....
Partizanas negras
taigoje prie Baikalo skaito:
- Златая цепь на дубе том.
4 komentarai:
o čia ne anekdotas? :)
Gerb.svambale, pasakyčiau ir kapitono pavardę, bet jis gal pasirašė kokį popierių, tai nesakysiu. Pasakysiu, kad po to ėjome gerai išgėrę apmyžti rusų ambasados tvoros Vašingtone. Pakaks realių detalių?
Nu bet ta finalinė scena man kraupokoka pasirodė. Nors karo filmų ir daug matęs.
katinas baisus toks?
Rašyti komentarą