2016 m. vasario 12 d., penktadienis

Čigonai, prokurorai ir Landsbergis


Madinga dabar tema.- atskleisti kokią nors Vilniaus paslaptį. Tai ir aš su savu trigrašiu  ta tema.
Sovietiniame Vilniuje iš vos keliolikos restoranų buvo ne tik garsioji Neringa, kurią visi žinojo ir visi sekė. Vilniaus miesto pakraščiuose, ir viename  labai blogame ir tada ir dabar  rajone, buvo toks neaiškus užslėptas valdiškas  restoranas. Ir, matyt, jis turėjo pliusų – ten nebuvo mikrofonų.. Bet aišku niekas tvirtai nežinojo.
Kartą pakalbinau  to restorano buvusią vadovę, tai ji papasakojo tame restorane patyrusi tris baisius  dalykus: čigonus, prokurorus ir Landsbergį.
Įtakingo čigono vestuves restorane prisimena iki šiol su siaubu. Buvo užsakyta apie 80 vietų, bet realiai atvažiavo beveik visi taboro čigonai. Gal pusė tūkstančio.  Restorane tai pusei vietos neužteko, tai klajūnai  spietėsi kur galėjo, lauke, pagalbinėse patalpose, štai staltiesių spintelėje rado  užmigusį čigoniuką, arba  savo  kabinete pinigus besidalijančius piktus vyrus, kurie peilius buvo pasidėję ant stalo. Be to jei čigonas persėda, tai įrankius reikia paduoti naujus pagal kažkokį ten jų švaros paprotį. O jie sėdo, persėdo, kalbėjo ir kalbėjo. Padavėjos tikra to žodžio prasme nukrito nuo kojų. O mažiukai miegojo  spintelėse arba ant maisto pjaustymo stalų....
Bet prokurorai buvo dar baisiau. Prokurorų ratelis  pamėgo atskirą restorano salytę, kur buvo apvalus 12 vietų stalas. Rinkdavosi  vien vyrai, pradžioje šventės liepdavo prie jų stalo  sėsti ir direktorei, ir padavėjai,  konspiracijai juokdavosi, po to jau  jiems moterų nereikėdavo. Kartą užėjo pažiūrėti kas ten vyksta vėliau ir pasibaisėjusi pabėgo. Ant to apvalaus  stalo gulėjo nuogas  vyras iš to prokurorų ratelio ir visi iš eilės...Tada  jie liepė jai prisisemti į burną trilitrinį sloiką vandens, nes bus blogai.
Bet  baisiausia buvo: tai kartą vadovė  sėdi su didžiuliu peiliu ir nupjaudinėja  mėsą. Na žinote kaip buvo  pirmaisiais  laisvės postsovietų metais – kad klientai per daug neapsidžiaugtų nauju gyvenimu....Staiga į kambariuką energingai įžengia Landsbergis. Taip, tas pats, tada Lietuvos vadovas. Na va, pagalvoja direktorė, dabar mane nušaus, nes viena su Landsbergiu, o rankoje didelis teroristinis peilis.
Bet apsauga paklydo, pametė Vadą. Žiūri abu  vienas į kitą. Nieko daugiau tame kambarėlyje. O  Landsbergis tik paklausė su ironiška savo šypsenėle:
-         Ne mane pjausite?
Ir sukrizeno che che.

Tokie  buvo trys didžiausi siaubai ištikę moteriškę tame restorane.

Komentarų nėra: