Jei Kuldygoje,
kažkada buvusioje Kuršo sostinėje, naktį sustoji centre Liepojos bei Bažnyčios gatvių sankryžoje ir iš
dangaus sninga, tai tik tada gerai.
Galima prieš tai išgerti alaus bokalą ar vyno
taurę, kad dar labiau atsivertų kuršiškosios
čakros, nes šeimos legendos kažką nerišliai murma apie kuršišką kilmę...
Taigi toje sankryžoje į dangų šauna šviesos stulpas, jei lietus ar šiaip jokių
kritulių, tai šviesos stulpo beveik nematyti. Bet jei sninga, tai taip gražiai
sninga kaip kažkada “Maskarado”
spektaklyje.Gaila ir tuščia dūšioje dėl tuščio mažo latviško miestelio nakties. Matai
tame valsu besisukančių snaigių stulpe į dangų
neįvykusį Kuršo projektą, nes hercogas Jekabas Ketleris taip įspūdingai
pradėjo šalį su kolonijomis Gambijoje ir Tobage. Bet gražiai prasidėjęs projektas buvo sutrintas istorijos girnų tarp
Švedijos, ATR ir Rusijos. Tiek ir liko.
Kelios tirpstančios snaigės.
Mažoji Kuldyga liko neįvykusi kaip kolonijinės valstybės
sostinė. Turi Kuršas ir ypač Kuldyga žiemą lašelį tos neįvykusios galimybės
grožio, bet šiaip prastai. Murkšlių
(kaip latviai paaiškino - tokių žemės voverių) ferma žiemą uždaryta,
smėlio urvai uždaryti, keli muziejai uždaryti. Ventspilis žiemą nesužavėjo, gal
tik Ėduolės pilis, Tervetės parkas ar
Jūrkrantės jūros krantas.– šiek tiek.....
Žiemą į Kuršą padoriam
turistui nereikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą