Vakarų pusrutulio
romą mes ragaudavom net ir anais sovietiniais
laikais. Ne viskas buvo taip liūdna. Pamenu kelis metus pilnos
parduotuvės kubietiško romo “Havana
club”.
Kiti gėrimai
sovietų šalyje buvo ne tokie romantiški. Nors gražių pavadinimų noro sugalvot
netrūko ir sovietinės alkoholio pramonės
veikėjams. Antai pamenu tokį romantišką pigaus vyno pavadinimą kaip
“Gintaro krantas”. Bet būdavo jei atmintis neapgauna tik kaimo parduotuvėse. .
Net studentai nepirkdavo “Gintaro kranto”, tiek jo rūgštingumas buvo baisus.
Tik tikras ir beviltiškas alkoholikas galėjo rizikuoti piltis į skrandį tokį
raugalą kaip Gintaro krantas. Bet pavadinimas gražus ir kaina iki rublio...
Kita
nepamirštamas vynas buvo Obuolių natūralus po 2,12. Jau labiau subalansuotas skrandžiams, gal kiek
perdaug saldokas šiuolaikinėm akimis žiūrint. Ką tik Elektrėnų kažkurioje parduotuvėje net mačiau šiuolaikinį
obuolių natūralų. Bijodamas nusivilti
kadaise audringos jaunystės gėrimu – nepirkau. Bet gal ..kada... susidepresavęs..vėl
pabandysiu. Nors, vynas kaip moterys, antrą kartą jau niekada nepatirsi tokio
universalaus pažinimo džiaugsmo, tik nebent kiek vėsesnį atpažinimo kartėlį.
Iš kitų vynų
paminėtini portveinai trys septynkės, vynas Izabella ir suprantama Agdam. Agdam
tai šiais laikais jau išnykęs miestas Azerbaidžane, ten ir buvo trūčyjami visos
Sąjungos gyventojai su tuo siaubu. Kiekvienas miestas gauna tą likimą kurio
nusipelno. Gavelio Vilnius pavyzdžiui
gavo Vamzdį bei miesto šventę iš
Simonko rankų. O Agdamas buvo
sugriautas per armenų azerų karus. Pelnytai. Nes vynas juk buvo išties siaubingas rašalas.
Paaiškinu nežinantiems, rašalas - tai prastų skoninių
sąvybių dirbtinai padidintos alkoholio
koncentracijos sovietų ekonomikos stebuklingas vynas. Išmokėta alga rabotiagoms
greit grįždavo į valstybės kišenę. Pigiai ir piktai.
Kiek aukštesnis
sluoksnis gerdavo geresnį vyną. Pamenu kažkokį vengrišką, lyg Gymza, pintuose
buteliuose. Vengriški, bulgariški jaučio kraujai.. Spec. atvejams - net markiniai Krymo vynai.
Konjakas Pliska –
bulgariškas. Iš pasąmonės rūkų išnyra ir jugoslaviškas armanjakas gražiuose
apvaliuose buteliuose. Armėniškas konjakas buvo griežtai klasifikuojamas pagal
žvaigždučių skaičių. Ir geri gėrikai skirdavo. Banionis savo memuaruose rašė,
kad kartą bandė apgauti Miltinį
pildamas dvi žvaigždutes į trijų žvaigždučių butelį, bet režisierius gurmanas
jį demaskavo sulyg pirmu gurkšniu.
Universaliausias
ir aiškiausias gėrimas savo skoninėmis
bei svaiginimo savybėmis buvo savaime suprantama degtinė. “Ekstra” po
3,62.
Vienas esminis
dalykas skiria mūsų laikų girtavimus
nuo tarybinių. Visi tada baisiai vemdavo. Vėmimas buvo beveik neatskiriama
gėrimo kultūros dalis. Sovietų valdžia tokiu drastišku būdu ribojo alkoholio
vartojimą. Dėjo kur galėjo vimdančius preparatus į alkoholinę produkciją.
Tai pirma dalis.
Provokatyvioji. Tuoj visi diedai
nurodys kur aš neteisus bei papils savo atsiminimus iš sovietų ir mes
tada galėsime parašyti jau II dalį su tikslia faktine medžiaga.
11 komentarų:
Lietuviskas Kalvadosas - nuo sito vos nenumiriau karta.
Lietuviška skaidrioji. brrrr
Taip, Anykščių gamybos rodos buvo kalvadosas?
mano tėvas gerdavo jį, netgi mėgdavo...
o tai "Шампанское Игристое" nesiskaito, nes nelygis vyrų kompnanijoje? ;)
Taip, kalbame vyrų gėrimus.
Šampanas sovietinis buvo.
Sorry, bet po 3.62 buvo "Vodka", gi "Ekstra"- po 4.12.
Atmetu jūsų mintį, Gintautai, nes kiekviena vodka turėjo pavadinimą. Galvokite iš naujo.
Gerbiamas stebėtojau, štai akivaizdus Jūsų klaidelės pavyzdys http://plastinka.org/forum/topic_321, tad galvoti iš naujo man nereiks. Gaila, neradau lietuviškos etiketės, ten rašoma buvo degtinė "Vodka", ir pilstė ją į tokius kaip acto butelius, tik skaidrius. O "Ekstra" jau buvo aukštais kakliukais. O apie truputį vėlesnes kainas galite rasti ve čia:http://oadam.livejournal.com/110009.html
Bet čia Jūsų blogas, aš tik informaciją patikslinu, tad galite drąsiai baninti, jei ką:)
Nebaninsiu, o tikrinsiu info.
Полностью согласен с предидущим оратором!
Rašyti komentarą