Kultūra prie turgaus – 2

Dar prisiminiau. Kieme prie turgaus sklisdavo keisčiausio miesto  folkloro dalykėliai.

Štai labai populiarus buvo žodinis pasakojimais su siaubo bei trilerio elementais apie Juodąją Ranką. Juodoji Ranka jau buvo tada išversta ir į lietuvių kalbą. Bet spėju  pasakojimas Juodoji Ranka  buvo universalus, gal visame pasaulyje žinomas miesto folkloras.

Pamenu dvi dainuškas, kurioms nepakako lietuviško intelekto pajėgų ir jos sklido kiemuose  tik rusiškai.

Pirma:

Цыпленок жаренный

цыпленок варенный

Цыпленок тоже хочет жить

Его арестовали велели паспорт показать

....

Tai šita viščiuko dainelė pasirodo keliavo po SSSRiją nuo pat pilietinio karo laikų ir užduosiu labai lengvą klausimą: kurio miesto talentingieji autoriai ją sukūrė?

 Choru atsakote teisingai, šaunuoliai jūs mano,  – iš Odesos žydų. Ponas Jadovas sukūrė šį miesto folklorą, ponas Jadovas iš Odesos.  Aha, mane irgi visą gyvenimą tebekankina  teisėtas nustebimas  kaip milžiniškos 200 milijonų žmonių turinčios imperijos  visas humoras  laikėsi tik ant  vieno miesto vienos tautybės žmonių pečių. Bet tokie faktai.

Dar viena dainuška, labai nepadori, bet ji ko gero – retenybė - galėjo pasklisti  ne iš Odesos, o spėju iš Baku. Šiek tiek švietė jaunimą apie netradicinius seksualinius santykius.

Армянинский луна выходил из небес

Молодой Ованес на балкон  выходил

На балкон выходил и в конюшню глядел

А в конюшне ишак толстой жопой вертел

.....

Ir paskutiniai, kurie dar liko galvoje, tai standartiniai ketureiliai arba čiastuškos apie pionierius, granatas  ir gestapą. Šituos tikrai visi žino ir šiais laikais. Pacituosiu retesnius beveik nežinomus variantus antireligine tematika. Aiškiai iš bezbožnikų komitetų paplatinti, todėl  ne tokie talentingi  kaip odesietiški.

А у нашего попа

У попа Василия

На  lialia идет игра

СССР – Бразилия

Nesmerkite labai manęs. Tiesiog tai iliustruoja kokioje originalioje aplinkoje teko man augti. Ir galite nusistebėti – kažkas dar iš tokio išėjo. Na beveik.

Taigi. Miesto folkloras mūsų gatvėje buvo beveik išimtinai rusiškas. Anekdotai  80 proc irgi buvo pasakojami rusiškai. Keiksmai – 100 proc.

Nebuvome net  maži mylintys Rusiją ir sovietus, su rusiukais lupdavomės, tėvai ir kai kurie geresni mokytojai sustabdydavo mus ir perspėdavo  puse lūpų jei labai kvailai palinkdavome oficiozo pusėn. Bet buvo kaip buvo.