Kaip gal jau pastebėjote savaitę iki joninių buvau neadekvatus(39 laipsniai temperatūros, vėl paminėtas neminėtinas asmuo) tad mane prievarta išvežė joninių į Dargužius. Smaksojau antroje eilėje tarp vaikų kaip grybas ir liūdnai žvelgiau į protingąsias dzūkų karves. Pasirodo jos pačios iš ganiavos pareina iki savo kiemo tvoros ir ten pasišaukia savo dzūkelį -šeimininką. Niekur kitur Lietuvoje tokių protingų karvių nėra.
Taigi bet apie esmę. Ūmai prie kaimo koplyčios pamatome du milžiniškus baravykus(kaip vėliau diskutavome tai galėjo būti ir paliepiai, raudonikiai et cetera, bet milžiniški). Stveriame - bus dovana Jonui. Nieko neįtarėme, kodėl vidury kaimo ramiai auga du milžinai. Galvojome taip reikia.
Atvažiuojame į kaimo galugalyje esantį Jono dvarelį ir džiugiai įteikiame grybus. Jonas jau toks nujonintas jog beveik neparodo jokio džiugesio. Ir tik nusistebi:
- O, ir seniūnas iš paskos...
Seniūnas, toks didelis, net didesnis už mane rėkia:
- AAAAA, tai jūs grybus išrovėte????
Dabar praleisiu visu ištiktukus ir rankų skėsčiojimus. Esmė: kaimo 600 metų jubiliejui miško skautai sugalvojo išauginti neregėto dydžio grybus. Kaimo centre, ties koplyčia. Prancūzų ambasada kaip šio kaimo sūrinininkystės verslo šefė, net skyrė 5 kg kažkokių prancūziškų ypatingų trąšų triufeliams. Miško skautai tręšė, augino, saugojo, bet per jonines paliko saugoti mažiausią skautą, kuriam atsibodo skautų drausmė ir jis dingo iš posto. Tada atvažiavome mes ir nurovėme prancūzų ambasados trąšų galingumo įrodymą. Seniūnas pasakė taip reikalo nepaliks, nes įtraukti visi nuo Paryžiaus iki skautų. Išsiderėjome 48 valandas. Per tiek laiko jei atvešime 3 litrus gero viskio gal seniūnas reikalą išspręs be tarptautinio skandalo.
Laika tiksi. Ką daryti?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
Ai, kokie brangūs grybai. :) Nebent... kartu išgertumėt?
Nuniekosau! Už tris minutes džiaugsmo...
Užuojauta :(
Skautus galima bandyti papirkti triufelio saldainiais iš šokolado. O seniūnui ir samanė bus gerai ;)
Tikrai labai graži istorija, net jeigu neišgalvota- vis tiek labai šaunu viskas.
Žinoma, reali pabaiga vargu ar paskui buvo tokia, kai reiktų filmui.
Reali pabaiga, turbūt buvo vulgariai neįdomi.
Mums, žiūrintiems vesterno tipo filmą, kuriame matom, kaip į idilišką gamtos vaikų gyvenimą įsiveržia "civilizuoti" barbarai, grubūs, netašyti, bejausmiai, godūs. Jie išniekina bendruomenės švenčiausią dalyką (pvz., pridergia šventam ąžuolyne, ant aukuro akmens kepa šašlykus, ugniniu vandeniu nugirdo vaidilutes ir visą naktį gašliai su jomis elgiasi kaimo seniūno bijūnuose.)
Mums, žiūrintiems tokį filmą, tinkamos pabaigos būtų žinia kokios:
-laužas,
-kuolas,
-kryžius.
Žodžiu, kas nors brunoniško.
Ar bent kartuvės ir misteris Lynch.
Jeigu jau visai beviltiškai suamerikonėjome.
Aišku, paskui- jeigu norime realizmo, jeigu norime filmą daryt festivaliams- bala nematė, galima įvest ir niūraus realizmo. Gali paskui iš miesto atlėkt žiauri kolonizatorių kariuomenė (policija), gali suimt ir išsivežt kaimelio seniūną, galutinai ištrypt bijūnus. Gali atvažiuot buldozeriai, sugriauti viską, užasfaltuoti, pastatyt šventoriuje Maximą ir regbio stadioną. O pagonių nukankintąjį Troy paskelbti šventuoju.
Bet vienas dalykas šiam siužetui yra visiškai būtinas: konfliktas, susidūrimas, bausmė. Tyros bendruomeninės nekaltybės ir žiaurios civilizacijos konfrontacija.
Blogiausiu atveju- jeigu jau nenorite laužo, nenorite basliu suskaldytos misijonieriaus galvos, esate labai švelnūs- tegu bent būna gėdingas įsibrovėlių atėjūnų išvijimas. Triukšmingai, visas kaimas, veja, mojuodami ietimis, šokdami klumpakojį ir rėkaudami senovines dainas.
O ne taip, kaip buvo iš tikrųjų.
Nežinau, kaip buvo iš tikrųjų. (Ir nesužinosiu, turbūt, nes Trojus neabejotinai primeluos).
Bet įtariu pabaigą buvus vulgarią.
Rašyti komentarą