Tėvai pagaliau atėjo į protą ir pradėjo kalbėti apie šalmuko man pirkimą. Tai rūsti mano trumpo gyvenimo patirtis. Jau du kartus mane išmetė iš vežimėlio. Per klaidą, ne specialiai, nėra jie tokie žvėrys. O ir parketas namie slidus, tad besimokydama vaikščioti griuvinėju. Tad ačiū Dievui jie jau ruošiasi kada nors pirkti šalmuką. Aišku jei ras ir bus pinigėlių. Tėtė sakė žino kokį. Kaip regbininkų. Tik abejoju ar regbininkų šalmų tokio mažo dydžio yra...
Susidūriau su kitomis rasėmis. Įspūdis kol kas nekoks. Tėtė irgi sakė nereikia pulti į kraštutinumus džiaugtis kitų rasių draugyste. Štai labai tamsios odos padavėjas indų restorane sodindamas mane į kėdutę prispaudė mano rankos pirštą kėdutės mechanizme. Rėkiau ir piktinausi tokiu jo rasistiniu poelgiu. Dabar indų bijosiu. O iš pradžių man taip patiko jo baltų dantų šypsena....mama sakė, kad jis nespecialiai, bet man skauda...arba dar - gavau dovanų nuostabų žaisliuką namelį su visokiausiais garsiukais ir muzikyte, geresnio gyvenime neturėjau, žaidžiu ir žaidžiu. Tik vieną vakarą tėtė neramiai dėbtelėjo kokį čia dirželį aš tampau. Žr.fotografiją.
- Akurat, - pradėjo šaukti tėtė, - ir čia gėjai, kiek galima, žaisliuke gėjų vėliavos spalvos dirželis. Provokacija.
Žaisliuko tėtei neatidaviau. Paverkiau moteriškai ir jis burbėdamas paliko jį man žaisti.
- Nukirpsiu , - tepasakė. Ir užmiršo kaip visada...
Tėtei nesmagu kad visą laiką šypsausi. Įtaria kad slapta su mama arba seserimi žiūrime holivudinius filmus. Iš ten ir ta amžina šypsena. Tėtės galva lietuviško būdo blondinė mėlynakė mergina turėtų būti liūdnesnė/depresyvesnė.
Naktimis lovelėje savarankiškai(negi tokie tėvai išlavins) lavinuosi: kalbu su savo žaisliukais. Tėvai vos ne verkdami prašo, ar negalėčiau dieną su žaisliukais pasikalbėti, naktį geriau miegutis. Bet dieną nėra kada: valgis, pampersų pakrovimas, masažai, laukas, vandens procedūros, trumpieji miegučiai. Naktį sau ramiai lieku viena su savo mintimis ir išsikalbu. Ko tėvams dejuoti, neverkiu gi?
Trumpai tariant šviesos tunelio gale nematyti. Tėvų vargingas auginimas tęsiasi ...
Susidūriau su kitomis rasėmis. Įspūdis kol kas nekoks. Tėtė irgi sakė nereikia pulti į kraštutinumus džiaugtis kitų rasių draugyste. Štai labai tamsios odos padavėjas indų restorane sodindamas mane į kėdutę prispaudė mano rankos pirštą kėdutės mechanizme. Rėkiau ir piktinausi tokiu jo rasistiniu poelgiu. Dabar indų bijosiu. O iš pradžių man taip patiko jo baltų dantų šypsena....mama sakė, kad jis nespecialiai, bet man skauda...arba dar - gavau dovanų nuostabų žaisliuką namelį su visokiausiais garsiukais ir muzikyte, geresnio gyvenime neturėjau, žaidžiu ir žaidžiu. Tik vieną vakarą tėtė neramiai dėbtelėjo kokį čia dirželį aš tampau. Žr.fotografiją.
- Akurat, - pradėjo šaukti tėtė, - ir čia gėjai, kiek galima, žaisliuke gėjų vėliavos spalvos dirželis. Provokacija.
Žaisliuko tėtei neatidaviau. Paverkiau moteriškai ir jis burbėdamas paliko jį man žaisti.
- Nukirpsiu , - tepasakė. Ir užmiršo kaip visada...
Tėtei nesmagu kad visą laiką šypsausi. Įtaria kad slapta su mama arba seserimi žiūrime holivudinius filmus. Iš ten ir ta amžina šypsena. Tėtės galva lietuviško būdo blondinė mėlynakė mergina turėtų būti liūdnesnė/depresyvesnė.
Naktimis lovelėje savarankiškai(negi tokie tėvai išlavins) lavinuosi: kalbu su savo žaisliukais. Tėvai vos ne verkdami prašo, ar negalėčiau dieną su žaisliukais pasikalbėti, naktį geriau miegutis. Bet dieną nėra kada: valgis, pampersų pakrovimas, masažai, laukas, vandens procedūros, trumpieji miegučiai. Naktį sau ramiai lieku viena su savo mintimis ir išsikalbu. Ko tėvams dejuoti, neverkiu gi?
Trumpai tariant šviesos tunelio gale nematyti. Tėvų vargingas auginimas tęsiasi ...
1 komentaras:
SUPERBE, CHARMANT.
Trojau, jei nori kitokių atsiliepimų - rašyk apie politiką ir iškiliuosius asmenis.:)
Rašyti komentarą