Vakaras pas Arūną dalyvaujant žmonoms prasidėjo gražiai ir kultūringai. Su Arūnu žaidėme vienoje pozicijoje visą jaunystę, faktiškai jei duodavo vienam į snukį, tai kitas be kalbų kibdavo į atlapus skriaudėjui. Ant stalo stovėjo meksikietiška tekila, citrina, druska, alyvos ir sūris. Aptarėme sąnarių bei kraujagyslių sistemos ligas ir grėsmingai artėjančius 50mečius. Jau nemalonu - vis išlenda visokios netikėtos ligos…
- Ai, - pasakėme po antros taurelės tekilos ir nebebarstėmės rankos druska, nereikėjo ir citrinos. Prisiminėme kur važiavome dviračiais po Lietuvą, kur geresni maršrutai.
Staiga sportinis pokalbis pakrypo į vieną Lietuvos pirmos lygos regbio komandą. Tos komandos prezidentas man sakė Arūną paimtų dar žaisti, gerų vyrų nėra. Arūnas labai abejojo.
Kai pradėjome itališką grapą Arūnas pasakė gal ir išbėgtų į aikštelę, bet kokias 15 minučių, neilgiau. Keitimui. Oho, pagalvojau, kaip gerai būti iki šiol sportiškam, vat jeigu man numetus kiek svorio, prasilanksčius, prasibėgiojus, gerai susiveržus dešinio kelio sąnarį, gal ir man 10 minučių. Keitimui. Kažkur Argentinoje žaidė grumtynėse 50metis jų lygoje. Kartu su sūnum. Sūnaus neturiu, bet…. Būtų ginesiškai rekordiškai.
Bet žydroji paukštė jau pagavo už grapinių sparnų.
Kai Arūnas ištraukė norvegišką kmyninį akvavitą, jau atsimojuojant, žmonoms tempiant už rankovių, vyriškai sutarėme, bandysime, pavasarį, nors pasitreniruoti. Kas ta pirma lyga, juokas…
Kitą dieną prisiminiau viską ir labai išsigandau. Vyrai, velniškai pavojinga per vieną vakarą tekila, grapa ir akvavitas. Nuo degtinės taip nebūna.
Prieš 5 valandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą