Kada baigti kelionę

Nepatyręs kelionių planuotojas gali pasidaryti sau problemų griežtu kelionės planu. Nedarykite to. Kelionių angelai patys paprastai nurodo kur pasukti ar kada ir kaip baigti kelionę. Mes ilgus metus gana sėkmingai keliaujame ir savo kelionių angelais pasitikime.

Taip ir šią vasarą. Planavome nakvynę grįžtant Vengrijoje Tokajaus regione. Dvi dienas, kruopščiai analizuojant tokajaus vyno pasiūlą bei kokybę. Po to dar dvi nakvynės Lenkijoje – Nalenčuve arba Kazimiež Dolny. Ir tik tada namo.

Atvažiavome į Tokajų, patį miestelį. Įvažiuoti buvo sunkoka, nes aplinkui ir net ant kelio asfalto mėtėsi  jaunuolių kūnai, kurie dar vaikščiojo – žengė netvirtais žingsniais. Vyko vengriško roko festivalis... Iš mandagumo užėjau į kelis pensionus paklausti kaip su nakvyne. Pažiūrėjo į mane kaip į marsietį. Kitą savaitę tik – buvo maloniausias atsakymas. Atsargiai  laviruodami tarp kelyje stovinčių ir nebestovinčių jaunuolių kūnų išvykome į rezervinį miestą Sarospataką. Ten maudyklos, penktas pasaulyje pagal grožį pastatas bei ilgiausias  Vengrijoje  vyno rūsys...

Tai buvo pirmas kelionės angelų ženklas.

Sarospatake kaip niekada ilgai ieškojome nakvynės. Nuorodos buvo, bet jos parodydavo į kažkokias kirpyklas arba nebuvo vietų. Pagaliau radome padorų kaina ir kokybe pensioną. Kitą dieną iki vidurdienio  pasimaudėme maudyklose ir vakarop išsiropštėme į kilometro ilgio  pagal reklamą istorinį Rakocio vyno rūsį prie pilies. Prie gerai  užrakinto  rūsio sutikome vienišą mergaitę, kuri vargais negalais mums išaiškino, kad rūsys sugedo ir nebeveikia. Visas  kilometras pasitikslinome? Taip, atsakė išmani mergina.

Tai buvo antras ženklas namo.

Mes vis dar nesupratome ir gavome dar vieną ženklą. Paskutinį. Aš gana smarkiai griuvau  pensione į lovą ir nepajaučiau lovos, o tik grindis. Pensiono lova per vidurį įlūžo  visiškai. Aš aišku sveriu daug, bet juk kelionių metu įprastai sulieknėju ir kitų viešbutukų lovos atlaikydavo mane.Va čia ir supratome – mūsų kelionių angelai primygtinai nurodo baigti  kelionę,  varyti tyliai ir kuo greičiau dideliu greičiu namo. Į Vilnių.

Sąžinė aišku graužia kiek, bet aiškintis/mokėti noro jau nebebuvo, dar gal ir policiją pakviestų...juk  mums kelionių angelai jau nurodė varyti greituoju būdu namo. O mes jais pasitikime.