Kiek daug
nežinau. Štai islamas visada buvo susijęs su sprogimais, rūsčiu janyčaru ar
basmačiumi. Toks įvaizdis kabojo mano
smegenyse nuo sovietų ir nuo Vakarų. Bet ne viskas taip rūstu tame islame. Turi jis nenusakomo būties lengvumo.
Pamenu dar
dvidešimmetį kažkurioje Vidurinės Azijos respublikoje, dulkėtame mažame
meistelyje, mane apšvietė vietinis inteligentiškas
musulmonas: galėčiau laisvai atiduoti tau į žmonas savo dukterį, nes tu
krikščionis, o tai reiškia mes tos
pačios Abraomo knygos vaikai. Kas dar paklausiau tai knygai priklauso – tik žydai, atsakė.
Nesusidomėjau tuo
pasiūlymu, matyt tada kitokie
linkiai(krikščioniški) labiau domino nei Abraomo knygos atžalos iš Azijos.
Jau brandaus amžiaus
viename Stambulo restorane kur nebuvo net alkoholio gėriau svaigų kefyrą su
įstabaus grožio musulmoniškai paslėpta moterimi - čerkese bei jos vyru. Vėl
pajaučiau toli toli tą nenusakomai slaptą laisvo erotizmo galimybę
tykančią neatsargaus keliautojo po Rytų dykumas ir kalnus.
Ir štai dabar perskaičiau,
kad keliaujančiam imamui toli nuo namų galima tris kartus perskaityti vieną
surą iš Korano jeigu labai norisi. Ir ta moteris, kuriai imamas perskaito tris kartus
tą surą, gali atsakyti vienu žodžiu ir tik vieną vieną kartą – sutinku. Ir tada
tai jau ne erotika, tai N-18...
Ką aš galiu dar
papildyti šiame trumpame liūdnokame tekste, kur man neatsitiko nieko pozityvaus
– skaitykite knygas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą