Pinigų sąskaitoje turėjau tik aš. Už cigaretes gaudavau visas galimas paslaugas, pakviesdavo man muchomorus, tvarkydavo mano budėjimo
metu kamerą ir taip toliau. Dirbti man nereikėjo ir gal todėl visi ir mano
knygas skaitė, pradžioje iš pagarbos
gal man, nežinau. Bet po to visi įprato skaityti.Vienas narkomanas už cigaretes
man net iš kojinės padarė Lukishkes-style tušinuką - suvenyrą. Per skylę
sienoje tarp kamerų susitarėme, taip keitėmės cigaretėmis ir suvenyru. Tik dar
man reikėjo paaukoti vieną savo kojinę suvenyriniam tušinukui.
Turėjome originalų nuotykį. Kelias dienas nebuvo jokio laikrodžio. Tai čia visiška kankynė. Aš
nebegalėjau įsivaizduoti, kad taip svarbu turėti laikrodį. Laimei atėjo Kazys
su laikrodžiu.
Galiu palyginti dabar jau Lukiškes
su Pravieniškėmis. Pravieniškėse
geriau. Nors prižiūrėtojų kontingentas abiejuose kalėjimuose toks, kad
nustembi, kodėl jie už kitos durų
pusės, o ne čia viduje - kameroje - su
tokio pat mąstymo būdo bei identiško žodyno kolegomis...
Lukiškėse žemos kameros, aukštėja tik į vidurį kameros, Marijampolė, kitas
gamtos ir 140-o straipsnio vaikas Lukiškėse galėjo stovėti tik viduryje
kameros, nes buvo beveik dviejų metrų ilgio. Lukiškėse tualetas atviras, skylė
grindyse, ten kur valgai. Šlykštu. Lukiškėse duoda vizualiai valgyti lyg ir
daugiau, bet skonis toks bjaurus, kad pirmas dvi dienas suvis nevalgiau.
Negalėjau. Pravieniškėse mažiau maisto, bet geresnė maisto kokybė. Tačiau ir ten būna savotiškų maisto šuolių. Vieną
savaitę štai buvo tris kartus per dieną perlinių kruopų patiekalai. Visiškas peilis. Net gamtos vaikai nebevalgė. Maitinausi
tada alyvuogėmis iš parduotuvės...
Tad jei kas gali rinktis – Pravieniškės tikrai geriau nei Lukiškės.
Minėjau personalą. Yra viskas kaip turi būti Europos Sąjungos kalėjime.
Visokie socialiniai darbuotojai, psichologai, kunigas. Mus priėmė psichologas, pašnekėjo.
Pacituosiu. Ateina naujas kalinys. Psichologas jam:
-
Ar tu
debilas?
-
Ne, – sako susinepatoginęs kalinys,
- ne debilas aš.
-
Gerai. Taip
ir užrašysime, psichologinių problemų
nenustatyta. – pasitenkina atsakymu patyręs žmonių sielų daktaras.
Arba kitas
nuteistasis bandė pasakoti nemiegąs naktimis, jaučiąs psichologinę įtampą.
Senasis psichologas atsakė taip:
-
Gerai,
duosime tau tabletę. CB.
-
O kokia tai tabletė? CB, nežinau tokios. - jau
džiaugiasi psichologo dėmesiu kalinys.
-
Čiulpk bybį,
sutrumpintai.
Agitavau dar kamerą nueiti pas kunigą, į mišias, bet kažkaip nei vienas
nepasiryžo. Užteko kolegoms psichologo.
Gaila, kad neturėjau pasiėmęs “Dievų miško”. Būčiau palyginęs. Kažkaip
įtariu būčiau radęs aplinkoje visiškai
tiesioginių citatų iš Balio Sruogos romano. Esmė likusi ta pati.
Pramogos. Buvo ir tokių...
(bus daugiau)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą