2011 m. kovo 18 d., penktadienis

Čenajaus meninio švilpavimo būrelis

Vakar vakare bėgiojau su pulteliu po kanalus. Užstrigau kai pamačiau labai keistą žmonių grupę. Tai buvo Čenajaus(buvęs Madrasas) meninio švilpavimo būrelis. Arba net galima pavadint choras, tiek gausu buvo atlikėjų. Meninio švilpavimo būrelio vadovas dar pamokė visus žiūrovus kaip priglausti liežuvį prie gomurio ir malonus korespondentas paprašė atlikti vadovo ką nors atpažįstamo vakariečiams. Čenajiškiai sušvilpavo kokakolinę Kalėdų dainelę Džingl belz. Ta proga prisiminiau lietuvį, kuris išmušė pirštais į savo dantis melodijas. Mes nuo Čenajaus neatsiliekame - pasidžiaugiau...
Žiūrėjau, žiūrėjau ir man į galvą atėjo mintis - ką aš čia veikiu, ką man rodo ir kuo tai pasibaigs. Totalus marazmas ir visiškas siaubas. Kam man  tokia TV, kam man tas bėgiojimo po kanalus pultelis. Ir  pašiurpimo mintis buvo tokia šalta kaip šviežiai išraustas kapas.
Žiūrėsiu aišku tą TV, jau nebemoku kitaip laisvalaikiauti, bet tas vakarykštis švilpavimo būrelis iš Čenajaus buvo lyg Rubikono upelis, tiesa dar neperžengtas.
Rašyti komentarą