Vakar vakare bėgiojau su pulteliu po kanalus. Užstrigau kai pamačiau labai keistą žmonių grupę. Tai buvo Čenajaus(buvęs Madrasas) meninio švilpavimo būrelis. Arba net galima pavadint choras, tiek gausu buvo atlikėjų. Meninio švilpavimo būrelio vadovas dar pamokė visus žiūrovus kaip priglausti liežuvį prie gomurio ir malonus korespondentas paprašė atlikti vadovo ką nors atpažįstamo vakariečiams. Čenajiškiai sušvilpavo kokakolinę Kalėdų dainelę Džingl belz. Ta proga prisiminiau lietuvį, kuris išmušė pirštais į savo dantis melodijas. Mes nuo Čenajaus neatsiliekame - pasidžiaugiau...
Žiūrėjau, žiūrėjau ir man į galvą atėjo mintis - ką aš čia veikiu, ką man rodo ir kuo tai pasibaigs. Totalus marazmas ir visiškas siaubas. Kam man tokia TV, kam man tas bėgiojimo po kanalus pultelis. Ir pašiurpimo mintis buvo tokia šalta kaip šviežiai išraustas kapas.
Žiūrėsiu aišku tą TV, jau nebemoku kitaip laisvalaikiauti, bet tas vakarykštis švilpavimo būrelis iš Čenajaus buvo lyg Rubikono upelis, tiesa dar neperžengtas.
Prieš 2 dienas
5 komentarai:
Na va, peržengus per 50, mąstymo sugrįžimo požymiai matosi ;)
Asmeniškai negaliu žiūrėti durnadėžės, apart dokumentikos ir tarptautinių įvykių. O lietuviškų kanalų dėl manęs gali nebūti visai
Grumlinai, čia ir buvo dokumentika, National geografic, ir jie ten jau visai...
Tik "Džingl belz" ir išspaudė. Reikėjo pamėginti "Sangyta svarangal". Ne, jeigu jau dravidai vakarietiškas melodijas... jeigu jau dravidai... šakės pasauliui, gerai, kad jame mums nebedaug laiko liko - tikiuosi. Antra vertus, girnapusiaus tėvas jau per devyniasdešimt persirito, Jėzau Jėzau...
Buka, jie ir indišką pavarė, bet jau nežinau pavadinimų...
Nu tada visai blenxcpzdc... Beliko Amerikos himną išpirsčioti...
Rašyti komentarą