Apie daiktų esmę: kojinės

Kojinės būna dviejų rūšių. Dailios ir užburiančios vyro sielą – moteriškos ir nevykėlės vyriškos.
Moteriškos yra brangios su rašteliais ir gumelėmis ant kraštų. Dar yra prisegamos ir su gėlytėmis. Yra juodos ir nuogo kūno spalvos. Silpnesnių nervų ir neatsparių grožiui vyrų jos netgi sudraskomos skubant. Vis per tą kojinių gražumą. Kai kurios moterys mano kad vyrai neatsparūs tam kas po kojinėmis, bet jos apgailėtinai klysta.
Visiškai priešingas likimo pirštas yra įdūręs į vyriškas kojines. Netgi sakyčiau ne pirštas, o apgailėtinas papuvusios drebulės pagaliukas. Vyriškos kojinės yra daltonikės, žioplos, nešvarios iš prigimties. Štai užsidėkime vyriškas kojines, kad ir skalbtas. Atlikime eksperimentą, pavaikščiokime su jomis nors penkias minutes. Ir jos jau įgauna nekokį kvapą. Taigi eksperimentas patvirtina – jos nešvarios iš prigimties.
Žioplos? Taip, ar galima pavadinti nežiopla kojinių porelę, kuri jau metus laiko neatranda savo puselės. Visos poros kaip poros, net žmonių pasaulyje jei ir kiek pasiblaško, bet anksčiau ar vėliau suranda savo porelę. Gi kojinės taip ir taikosi viena nuo kitos pradingti. Net išmaniausias vyras nesugeba suporuoti sėkmingai savo visų vyriškų kojinių. Kaip nustatė Amerikos mokslininkai patys geriausi vyriškų kojinių suporavimo rezultatai niekada nesiekia ir 50 procentų.
Prie to prisideda ir kojinių socialistiškumas. Parduotuvėje jos parduodamos gražios, kapitalistiškai išsiskiriančios. Tik panešiojus nors kartą jau ištrauki iš skalbyklės bendrą pilką kūtvėlą kažkokių tai kosminių pabaisų ataugų. Jos socialistiškai suvienodėja kaipmat. Reikalauja visoms kojinėms lygių teisių, streikuoja, išeina į pogrindį. Jokio išskirtinumo nei viena nebeturi. Pabandyk ką nors tarp jų atrinkti įdomesnio.
Savaime suprantama kojinių esmės stebėtojas irgi rašo šį tekstą skirtingomis kojinėmis. Su žieminiais batais tai ir nėra labai aktualu. Gal tik kokiems pižonams.
Bet mes - ne pižonai.