Rumunija. Info turistams

Artėja vasara. Bazinė informacija apie Rumunija. Gal kas planuoja? Tad pakartoju  seną tekstą.

Ar verta? Taip, verta. Originali  šalis ir dar pigi. Buvau du kartus ir dar liko kur nukakti....tiesiog per tris savaites pakankamai  prisipildo failai.
Su savo automobiliu? Taip, keliai jau gerėja/geri, yra puikių autostradų, kur leidžiama 130 km. Benzinas pigus Vengrijoje, brangus Slovakijoje. Rumunijoje ir Lenkijoje irgi pigesnis nei Lietuvoje. Du vairuotojai geriau. Nemėgstame didelių miestų, tai mumi užteko ir žemėlapių. GPS nenaudojame.
Vaikai? Taip, tik tada reikia planuoti pakeliui daugiau vandens procedūrų. Vežėmės trimetę.
Kainavo apie 6000 litų, trys savaitės, išlaidos pasiskirstė maždaug po 2000 litų benzinui, nakvynėms, bei maistui su pramogomis.
Nuvažiuota 4980 km.
Bėdos - vaikui vieną dieną temperatūrą (vežtis vaistus) ir aš grįžęs gavau plaučių uždegimą (senas ir be imuniteto). Kelių policijos yra, gavome vieną pelnytą štrafą, daiktus ir auto langus saugojome, vagysčių nebuvo. Žmonės Rumunijoje pozityvūs, įdomiausia su jais derėtis. Rumunas sako kaina yra 70, aš sakau - 60. Rumunas sako - gerai. Visiškai  nenoras derėtis. Sutinka iškart su kliento kaina. Ką ten veikė turkai tiek amžių?
Su anglų kalba dar blogai. Vokiečių dažniau. Bet gestų pakanka jei ką...
Kaip pasakė vienas rabotiaga, gerdamas po darbo alų su manini blogame blokinių namų rajone - Rumunija yra vargšų šalis. Taip, viskas pigu. Alus Euforie Sud pliaže šaltas ir skanus  atnešama iki tavo gulto -  3 lėjos (2,4 lito). Vyno stiklas valgykloje/kavinėje kurorte - tos pačios 3 lėjos. Alus ir vynas geros kokybės, tik su kava Rumunijoje blogai… Antras patiekalas kavinėse iki 20 lėjų (16 litų), bet dažnai mažiau. Nakvynė kurorte prie jūros ir visur kitur nuo 60 lėjų(48 litai) mums trims. Ieškoti pensiuni arba camere libere arba cazare. Viena moteriškė siūlė ir už 50 lėjų, bet buvo tiesiai virš alkoholio parduotuvės. Neėmėme tokios nakvynės. Bet kuriam miestuke pilna pensiuni (naudojome juos nes kaina ir kokybė gera, o ir žmones pamatai realius). Nuoroda į pensionus jei norite paplanuoti iš anksto:
 http://www.turistinfo.ro/
Pajūry geriau žiūrėti realius kambarius, nes visada yra gatvėse laukiančių nuomotojų. Nors ir per pačius vasaros karščius. Miestus pasirinkome prie jūros  Eforie Sud ir Eforie Nord, nes prie jų  greta rumunų Negyvoji jūra - Techirgiol ežeras su purvo maudynėmis. Tūsininkams tinkamas pajūrio miestelis  -  Kostinešti. Prabanga - Mamaja. Rokeriams  ir hipsteriams - Vama Veche.
Transilvanijoje geriau įsikurti Rašnove(Rasnov). Nuo jo pagrindiniai turistiniai  must see objektai 20-30 km aplink yra bent penkioms dienoms. Čia drąsiai nurodau puikius šeimininkus Georgeta ir Marinas Preda, nes tikrai puiku, maistą rekomenduoju pas juos irgi  užsisakyti arba vakarienę arba pusryčius. Marinas gamina ohoho, o ir cuikos ar vyno įlašins pagal poreikį.

http://www.ruraltourism.ro/bran/pensrasnov/Preda/html/predaen.html 

Taigi dabar lankytini objektai ir nakvynės vietos:

Lancut (Lenkija). 12 val.vairavimo  nuo Vilniaus. Pilyje karietų muziejus.

Miškolctapolca (Vengrija) 5 val. Barlongfurdo. Maudyklės olose.

Sapanta(Sapynca).  5 val. Linksmosios kapinės. Baisūs Maramurešo kalnų keliai ekstrymo mėgėjams.

Humor. Atstumai tarp miestų visur apie 5-6 val. vairavimo. Voronet ir Humor Unesco saugomi vienuolynai.

Bukarešt. Pakeliui  prie Buzeu - spalvotieji vulkanai. Bet reikia 20 km  išsukti nuo trasos Jasai- Bukareštas. Galima prie tų spalvotųjų vulkanų  ir pernakvoti. Yra pensionas.

Pajūris (Eforie Sud). Daug dienų. Murfatlar vyninė, Techirgiol ežeras ir jūra.

Bukarešt. Nebūtina užvažiuoti.

Rašnov. Yra kempingas. Daug dienų. Brano ir Rašnovo pilys. Sinaia kalnų kurotas. Bucegi telekabina į kalnus, kur Sfinksas.
Bridžit Bardo meškų prieglauda. Brašovo miestas (gražiausias Rumunijoje). Prejmer bažnyčia - tvirtovė. Arkliai, pėsčiųjų žygiai po kalnus. Jei šeštadienis būtinai rumuniškos vestuvės prie cerkvių.

Sigišoara. Pakeliui autentiškas vokiečių kaimas Viscri su princo Čarlzo namu vasarviete bei pilimi-bažnyčia. Sigišoaroje - citadelė.

Turda. Kaip sakė Balkanų  moteris jai ten buvo pats efektingiausias turistinis objektas Rumunijoje - druskų kasykla Salina Turda. Reikia pamatyti ir ypač paplaukioti valtele požeminiame ežere po miestu.

Tokajaus regionas. Vynas iš rūsių(bor) kaimuose....tik raskite tikrą borą...Sarospatak - maudyklos. Pakeliui Huedinas su savo čigonų baroku. Mes Tolczva kaime buvome sužavėti rūsiu.

Pliaže

Pliažas


Deginasi pliaže šešios dailios nuogalės. Ateina .................ir sako:
Butkevičius - Šiam klausimui spręsti sudarysime darbo grupę
Uspaskich - Nū..chuli čia, o ne Darbo partijoje?
Šimonytė - Kirkilo palikimas.
Šimašius - Kaip gerai, kad valstybė čia nereguliuoja, tik gryni rinkos santykiai...
Paksas - O gal geriau su jomis susijungti? Nei su Viktoru?
Kubilius - Ar ir jos balsuos už Landsbergį?

Landsbergis – Įdomu ar jų už jų nesislepia plaukuota Kremliaus  ranka?

Zuokas – į Air Lituanica stiuardeses tiks.
Katkevičius - įdomu, ar galėtų jos parašyti straipsnį į VK?

 Putinas - Ech, būtų jos sterchai...

Iš lakūno S.Stanaičio atsiminimų arba armėnai mums neatleis

1919 spalio 16 dieną prie Obelių krušos užkluptas 
nusileido vokiečių lėktuvas. Nors jį pilotavo garsus lakūnas 
Pasaulinio karo dalyvis Hesas (mano įsitikinimu, tai tas pats 
Rudolfas Hesas, vėliau tapęs A.Hitlerio pavaduotoju ir 
neseniai miręs Berlyne, Špandau kalėjime), bet stichija jį 
 nugalėjo. Nusileisdamas, jis palaužė lėktuvą ir nebegalėjo 
pakilti. Lakūnas ir du jo keleiviai turkai Kemalis Paša (būsi­
masis Turkijos prezidentas Atatiurkas) ir Enveras Paša 
(būsimasis Turkijos kariuomenės vadas) buvo internuoti ir 
atvežti į Kauną. 
Pasirodė, sulaikytas lėktuvas yra pirmojo ištisai 
metalinės konstrukcijos lėktuvo Junkers F 13 prototipas, 
pavadintas vardu "Annelise". Šiuo lėktuvu labai domėjosi an­
glai ir prancūzai, o vokiečiai buvo suinteresuoti kiek galima 
greičiau jį susigrąžinti atgal. Kadangi mūsų vadovybė su 
niekuo nenorėjo pyktis, lėktuvas liko Kaune. 
Internuotieji turkai su palydovu vaikščiodavo po miestą, 
pietaudavo restoranuose. Tokių pasivaikščiojimų metu jie 
susiuostė su "mūsų" vokiečiais. Spalio 28 dieną lakūnas 
Roteris juos išvogė ir nuskraidino j Vokietiją su lėktuvu LVG 
C VI. 
Po šio jvykio vokiečiai ir turėjo apleisti mūsų kariuomenę.

N-18 sunervino

Mes su  BM šiek tiek parėmėme lietuvišką kinematografą ir sumokėjome pinigėlius už komediją "Valentinas Vienas". Pajautėme linksmojo žanro smagumą tik gerai įpusėjus filmą scenoje kai iškreiptu būdu mylimas aktorius G.Savickas.
Bet tiek to sakyčiau, mes lėti šiauriečiai ir juoktis nuo filmo pradžios mumi netinka.
Bet kiek supratome filmuko žanras buvo erotinė komedija? Bent sprendžiant jau pagal sodrų tekstą. Tačiau  tas prakeiktas lietuviška  drovumas. Mūsų gražiosios aktorės  visose meilės scenose buvo ryžtingai užsidangstę  iki kaklo.
Na tai tada reikia joms vaidinti radijo teatre A.Vienuolio "Paskenduolėje", o ne erotinėje komedijoje. Ką gal jos nematė scenarijaus teksto iki sutikimo filmuotis?
Bet filmo autorius gerbiu, darė filmą be valstybės paramos, už savus. Gerbiu už tai, tikri vyrai.

Apie Drakulą. III dalis

                                        Karys ir kalinys

Vladas kaip puikus karo vadas  sustabdo keliems dešimtmečiams turkų veržimąsi į Vengriją ir LDK žemes. Kaunasi savo žemėse ir net atakuoja turkus Bulgarijoje. Taip sudaro sąlygas   atokvėpiui kuris buvo reikalingas Lietuvai  sukaupti jėgas kovai dviem frontais: Moskovija  ir Turkija. Vien jo garsus naktinis išpuolis 1462 m. su nedidele rinktinių karių grupe išžudant 15000 turkų privertė turkų armiją su pačiu Konstantinoplio užkariautoju Mehmetu  trauktis ką reiškia. Visa Europa anuo metu džiaugėsi jo pergale ir pūtė Drakulai fanfaras.

Deja, Drakula greitai  patenka į Vengrijos karaliaus Motiejaus Korvino (1443-1490) kalėjimą. Ten kankinamas ir praleidžia 12 metų. Iš žydinčio plačiapečio  vyro pavirsta skeletu išsprogusiomis  akim. Vienintelis žinomas to meto Drakulos portretas ir yra iš kalėjimo periodo.

Už ką jis sėdėjo? Kaip visada sėdima - už  babkes.

Romos popiežius surinko milžinišką 40000 guldenų sumą naujam kryžiaus žygiui organizuoti. Perdavė Vengrijos karaliui. Tas visą ilgą savo karaliavimo periodą  gyrėsi tuoj tuoj darysiąs kryžiaus žygį.

Bet taip ir nesugebėjo. Tačiau sugebėjo savo dvarą padaryti pavyzdingu visiems  Rytų Europos valdovams. .Tapo tikru Renesanso menų bei mados  globėju. Vengriškosios rūbų, muzikavimo, vyno, karybos mados net pasiekė Vilniaus ir Krokuvos dvarus

Kryžiaus žygio pinigai kaip tik pravertė padengti dvaro  skolas bei dar labiau suklestėti dvaro prašmatnumui.. Tik reikėjo rasti kaltus ir gražiai apiforminti tai. Buvo kiek nepatogu prieš Romos popiežių. Tačiau Drakula net ir kankinams neprisipažino privatizavęs  kryžiaus žygio  pinigus. Tad tiko saksų kruopščai pagaminti popieriai  apie Drakulos žiaurybes. Vagis, kraugerys ir tironas. Pinigus toks žmogus matyt irgi galėjo........

Štai jums  dar viena fantastiška sąsaja su Lietuva. Vengriškų madų atėjimui Lietuvon padėjo ne kas kitas, o  vargšas  kalinys Drakula....

                          Drakulos ir Batorai

Dar vienas vengriškas-britiškas štrichas.

Drakulos su Batorais  turėjo ne tik  giminystės ryšius, bet ir tą patį herbą  - tris drakono dantis. Ir dar yra įdomių giminystės ryšių. Štai gana šviežia  žinia apie abiejų šių giminių ryšį su Windsorais. Ką maloniai pripažino spaudoje princas  Čarlzas, beje vasarnamį turintis Viskryje, Transilvanijos širdyje.

Batorų giminė taip pat turėjo savo garsią vampyrę, sadistę ir kraugerę Elžbietą Batori, artimą Stepono Batoro giminaitę. Na bet manau mes iš Batorų giminės gavome vieną geriausių karalių ir Universitetą Vilniuje. Tai gal į tą Batorų vampyrizmo pusę labai ir nesiplėsime....

                                    Moralas

O Drakulos istorijos moralas paprastas. Taip susiklostė gero karvedžio ir gero valstybininko gyvenimas, kad per savo audringą veiklą įsigijo per daug priešų: saksus, vengrus (Motiejaus Korvino suktumo dėka), turkus. Didvyris liko tik rumunams, bulgarams ir moldavams. Ir visiems tiems galingesniems priešams pasisekė išteplioti purve iki ausų informaciniuose  karuose šį XV amžiaus Rytų Europos  politinį veikėją.

 Taigi ne tik svarbu ką darai, bet gal dar svarbiau gerai visus painformuoti apie savo darbus.

O Rumunija, šiuolaikinė Rumunija, gavo per airį rašytoją  turizmo brendą ilgiems bei matomai verslui sėkmingiems metams. Mums Lietuvoje taip pat praverstų toks turistinis brendas. Gal pavyzdžiui karalius Mindaugas būtų puikiai tikęs tokiam Drakulos vaidmeniui.pagal išlieto saviškių kraujo kiekį bei nusavintas žmonas,  tik nepastebėjo jo savo laiku joks Bremas Stokeris. O ir saksų nepageidaujančių mokesčių nebuvo, ir Europoje nebuvo kam prispausdinti  paskvilių su žiauriomis iliustracijomis. Ką gi, galime ir privalome patys pasirūpinti lietuviškomis kruvinomis bei mistinėmis istorijomis....juk tai labai praverstų šiuolaikiniame turizmo versle

Apie Drakulą. II dalis

                    Geopolitinė situacija  Rytų Europoje

Gal kiek plačiau papasakoti reiktų  apie geopolitinę situaciją mūsų herojaus gyvenamu laiku   Rytų Europoje.

1204 m. Šviesiausioji Venecijos respublika pakiša visiems mums ir galų gale sau baisią kiaulystę – organizuoja  kryžiaus žygių dalyvių rankomis Konstantinopolio okupaciją. Bizantija po šio Vakarų akibrokšto jau niekada neatsigauna. Dar vegetuoja  kelis šimtmečius iki sutriuškinimo 1453 metų. Lietuvai  - ir tai labai įdomi  tiesa  -  tai buvo naudinga. Į šiaurę virš Juodosios jūros atsiranda politinio hegemono vakuumas ir vietoj Bizantijos laisvą nišą užpildo Algirdo bei  Vytauto pulkų maršai iki Juodosios jūros ir į Krymo pusiasalį  tvarkyti įvairių vietinių reikalų.

Krikščioniškasis pasaulis mato artėjančią katastrofą. Bizantija silpsta, likęs vos gabalėlis iš kadaise galingos Romos imperijos  ir pavojus krikščionims kyla iš jaunos kylančios  Osmanų jėgos. Krikščioniškasis pasaulis bando laikas nuo laiko surengti eilinius kryžiaus žygius gelbėti kas liko iš jų pasaulio Rytuose. Tie vėlyvieji  kryžiaus žygiai gelbėti Konstantinopolio beveik mums nežinomi. Bet pralaimimas 1396 m Nikopolio mūšis, kur žūsta prancūzų riterių žiedas, pralaimimas 1444 m Varnos mūšis su tragiškai (ir labai neaiškiai) ten pasibaigusia jaunučio karaliaus  Vladislovo  Varniečio Jogailaičio istorija. Tame mūšyje vadovavo  bet liko gyvas klastingasis  vengrų Hunjadis, kurio sūnus Motiejus Korvinas  vėliau suvaidins lemtingą  vaidmenį Drakulos gyvenime. Varnos mūšyje galutinai pražudomos Vakarų galimybės padėti Konstantinopoliui. Osmanų sultonai veržia žiedą aplink Konstantinopolį, Rytų krikščionybės forpostą.

Tai šitame politiniame katile verda nuo mažų dienų ir mūsų herojus Vladas. Jis su broliu Radu, kuris gauna vėliau Gražiojo pravardę, patenka į Osmanų rūmus kaip tėvo atgavusio Valachijos valdymą turkų dėka  įkaitai. Radu  pas Osmanus pritampa. Netgi tampa būsimojo Mehmeto  Fatiho, Konstantinopolio užkariautojo, turkų didvyrio, mylimuoju ir favoritu. Vladas tokiu vaidmeniu nesitenkina ir jam sultono rūmai niūri belangė ir amžinas keršto troškimas. Jis visam gyvenimui įgyja  Edirnėje neapykantą turkams. Jei  besileisčiau šioje vietoje  į visokius sadomazochistinių nukrypimų aiškinimus, tai Vlado polinkis žudyti priešus pamaunant ant kuolo gal ir yra iš to laikotarpio. Nepatiko tie turkiški sultono žaidimai Vladui .

O Radu patiko. Tad broliai tampa priešais iki mirties bei abu kandidatais valdyti Valachiją.. Tik Radu Gražusis turkų statytinis, o Vladas kaip ir pats sau..

Nors iš kitos pusės nusikaltėlio pamovimas ant kuolo gana įprasta procedūra aniems laikams ir net mūsų bajorai Ukrainoje bemalšindami  sukilimus maištingame kaime ar miestelyje sėkmingai pamaudavo ant kuolo kelias dešimtis negerųjų tvarkos ardytojų ar šiaip maištautojų.

                                             

                                                Reformuotojas

Bet grįžkime prie Vlado III. Jis atgavęs Valachijos valdymą  pradėjo rimtas ekonomines ir karines reformas. Stiprino valstybę, stiprino kariuomenę. Reformuotojo likimas visada aiškus. Jo niekas nemėgsta . Iš to laiko iki šiol gyva tokia rumunų legenda.

Drakula sutinka valstietį su labai prastais ir per trumpais marškiniais. Iškart išsikviečia jo žmoną ir paklausia  ar linų jos vyras nepasėjo? Ne,  sako moteriškė, pasėjo ir išaugino. Tai gal tau, moterie, rankos kojos ligotos, dar paklausia Drakula. Ne,  sako moteriškė, sveika aš. Tai,  sako valdovas, mirties bausmė tau, tokiai negerai moteriškei. Viską turi, o vyru nepasirūpinta.

Dar pasakoja legendos, kad Drakulos valdomame mieste centrinėje aikštėje vandens atsigėrimui buvo padėta auksinė taurė ir niekas  jos nedrįsdavo pavogti.

Kaip matome  toks savotiškas reformuotojo Drakulos analogas mūsuose šiais laikais būtų ekspremjeras Kubilius. Kas jį bemyli?

Taigi reformuotojo niekas nemėgsta. Jo nelaimei  ne tik turkai buvo jo priešai. Jis užsiveisė ir įtakinguosius  saksus su kilmingais bojarais sau į priešus, kai panoro juos apmokestinti. Saksai Transilvanijoje atsirado XIII amžiaus pradžioje kai Vengrijos  karalius  sugalvojo buvusias dykras paversti žydinčiais kraštais. Tam  leido įsikurti  pas save kryžiuočius krašto gynybai bei vokiečius (saksus)  miestams klestėti. Tiesa vėliau po 25 metų susivokęs vengrų karalius kryžiuočius  išvarė jau dabar tiesiai prūsams ir lietuviams  ant galvų. Bet saksai liko.

Kad jums būtų aiškiau tai dabartinę Rumuniją sudaro trys didelės istorinės  žemės. Rytai – Moldova. Pietvakariai ir pietūs – Valachija. Šiaurės vakarai ir centras – Transilvanija. Pačioje Transilvanijoje valdė trys tautos – saksai (jau minėti vokiečių atsikėlėliai, jie organizavo tokią valstybę valstybėje – Zibenburgeną), sekleriai (tokie vengrų pasienio kazokai, kaip ir atskira tauta) bei patys vengrai. Taip susikūrė taip vadinama Unio Trium Nationum. Tai  šios trys elito tautos ilgus amžius lėmė Transilvanijos politiką, o rumunai arba valachai buvo vargšai valstiečiai, žemiausia  beteisė visuomenės klasė.

Taigi Vladas betvarkydamas savo valstybę  prisiveisė priešų. Tie kaip gebėjo taip ir kenkė. Bojarai rezgė sąmokslus ir parsidavinėjo kaimyninių valstybių valdovams. Saksai organizavo informacinį karą Europoje prieš Drakulą. Bremas Stokeris ir rėmėsi daugiausiai  tais saksų pamfletais rašydamas savo romaną. Meistriškai  matyt kariavo  informacinį  karą tie saksai, jei jų kūrinėliai su paveiksliukais darė įspūdį ir po 500 metų...

                                             Vladas ir Steponas

Kitas reikalas  į kurį įsivelia Drakula yra jo pusbrolio  Stepono Didžiojo (1429-1504) pasodinimas į Moldovos  sostą. Toks veiksmas  buvo prieš  lenkų ir lietuvių interesus –  Moldovos įpėdinystės karai ir Steponas buvo nemūsų kandidatas. O  Vladas III suteikia kariuomenę  Steponui grįžti į Moldovos sostą. Taip Drakula atvirai  stoja prieš lenkus ir lietuvius. Dar vienas originalus ryšys su Lietuva.

Visą gyvenimą bendraamžiai pusbroliai eina lyg ranka rankon. Abu aistringi  krikščionybės gynėjai, abu nenumaldomi turkų priešai. Ii šiol Bukovinoje yra išlikę UNESCO saugomi puikūs Stepono statyti vienuolynai. Jų  tapytomis išorinėmis sienomis Humore ir Voronece pats žavėjausi. Ir mačiau pagrindinę nupieštą idėją. Konstantinopolio  žlugimas yra biblijinė  katastrofa. O turkai visi iki vieno eina į pragarą (taip ir nupiešti vargšeliai, su baltomis čalmomis visi iki vieno organizuotai krenta į raudoną pragaro  liepsną). O mes saugosime tikėjimą čia ir dabar.  Čia išliks Bizantija.  Spalvos iki šiol ryškios, idėjos aiškios.

Stepono tėvas priglaudžia sosto netekusį Vladą savo dvare, Steponas išveja Radu Gražųjį iš Valachijos sosto, Steponas ištraukia Drakulą iš Motiejaus  Korvino kalėjimo, galų gale abu naudoja tą pačią išdegintos žemės taktiką prieš gausesnes  turkų pajėgas ir abu panašiai  griežtai tvarkosi savo valstybės viduje.

Ir tik kokia  likimo ironija. Kokia absurdiška likimo ironija. Steponas Didysis (Stefan Cel Mare) tampa stačiatikių šventuoju, dviejų šiuolaikinių valstybių  Moldovos  bei Rumunijos oficialiu  herojumi, veidu ant valstybių banknotų bei pašto ženklų, o  jo pusbrolis ir idėjinis brolis bei  viso šventojo  gyvenimo bendražygis Drakula – garsiu vampyru bei suvenyrinių puodelių kvailu paveiksliuku..

Primenu – Steponas neturėjo Moldovoje saksų.

(bus daugiau)

.

Bobulka ir jaunesnysis leitenantas

Buivydiškės anais laikais buvo tolimas kaimas. Ir mus moksleivius  ten darbuotis  nuvežę pedagogai apgyvendino buvusiame dvare. Jei gerai pamenu  atskira sala buvo tas mūsų gyvenamas namas. Bet dabar nuvažiavus  patikrinti tai labai iš kelio ir gaila benzino.

Turėjome ten dirbdami kelias bėdas. Per daug laisvės, klaikūs rabarbarų laukai ir technikumas. Technikume vyrukai vyresni ir stipresni. Bet kai kartą atėjo pas mus jie visa gauja vienas mūsiškis iš Dzeržinkos išėjo viens prieš vieną muštis su jų lyderiu ir machankėje gerai laikė distanciją, mūsiškio tam technikumiečiui nepavyko atlupti ir technikumas tada leido mums laisvai jaustis saloje. Pradėjo gerbti. Net pasakė iš draugiškumo kur yra artimiausias bobulkos  taškas mums. Tame taške mažutėliai  tarybinių moksleivių rubleliai buvo išleisti greitai. Ir vieną vakarą pas mane atėjo rimtai nusiteikę mūsiškiai su kelias technikumiečiais.

-         Šitą, ėėė, tu pas bobulką taške dar nebuvai?

-         Ne.

Planas buvo toks. Kadangi visais laikais atrodžiau vyresnis nei bendraamžiai man  teko esminė plano dalis. Stovėti solidžiai ir rodyti raudonus viršelius. Kai mane parodys  bobulkai – pasakyti OBCHSS jaunesnysis leitenantas toks ir toks  bei parodyti raudonus Draugijos armijai, laivynui ir dar ten kažkam remti nario viršelius. Kratą darys jie – Žemės ūkio technikumo draugovininkai su raiščiais. Man faktiškai nieko nereikia daryti. Tik pūsti oriai žandus. Aš reikalingas kaip dar nematytas  žmogus taško bobulkai.

Iškratytus  iš bobulkos  butelius dalinsimės per pusę. Prisikrausime visą maišą. Gersime savaitę. Jei  taško bobulka duos kyšį - imti. Pinigai irgi per pusę. Bobulė beveik akla - nieko nesupras. Invalidė regėjimo. Veikla mūsų  teisinga  – kova su spekuliantais.

Draugovininkai mane aprėdė solidžiau  - rūbais iš kelių technikumo puošeivų. Apžiūrėjo, pasukiojo, įvertino žodžiu bachūras  ir nusivedė link taško.

Buvo jau vėlus vakaras ir bobulė išsigando. Trys  vyrai su neaiškiais tikslais. Draugovininkai atpylė ilgą moralų tekstą ir savo išvedžiojimų pabaigoje kreipėsi į mane:

-         Ar jau galime pradėti kratą, draugas jaunesnysis leitenantas?

Leidau galvos kinktelėjimu, žodį krata praleidau, kažkaip perdžiūvo gerklė. Vyrai puolė ieškoti.

Bobulė užsidėjo akinius  ir pradėjo slinktis link manęs. Aš jai buvau tikrai  nematytas. Iš tolo dar kartą parodžiau jai savo gynybinius raudonus dokumento viršelius. Maždaug atstok, tu sena  spekuliacijos išpera,  nuo manęs.  Bet dėl visa ko irgi pradėjau įvairiais  manevrais tolti nuo smalsios bobulės. Bobulė tačiau vis slinko prie dokumento viršelių, kol draugovininkai kuitėsi po sandėliuką kur turėjo būti rastas spekuliacinis  vynas.

Ir čia aš užmiršau savo pavardę. Na ne tiek savo, o  kiek jaunesniojo leitenanto. Pasitikrinti po rodomais  bobutei iš tolo viršeliais kažkaip nesolidu. O bobulė pasitaisydama akinius vis įtariau  žvelgė  į mano visiškai jauną veidą. .Bėgant per nugaros griovelį šaltam prakaitui supratau – jokia ji regėjimo invalidė.

-         Kaip sakote vardas jūsų, leitenantas? – jau grėsmingu Babos Jagos balsu  paklausė ji..

Draugovininkai pajuto negerą. Grįžo iš sandėliuko nieko neradę. Aš ir toliau tvirtai tylėjau. Daugiau teksto apart vieno žodžio “krata” nebuvau pasiruošęs.

Patyrusi taško savininkė žiūrėdama virš akinių stiklų į mano veidą  pakėlė balsą:

-         Duodu du butelius černylos  ir lauk  iš čia.

-         Spekuliantka, kurva, čtere butelki, - kažkaip neoficialiai ir visiškai lenkiškai sucypė  manieji draugovininkai

-         Du černylos, - tęsė netikėtai garsiai akyse atjaunėjusi bobulė. Kažkaip jos balsė atsirado kieto naktinio rizikingo biznio atstovo  balso gaidos. – ir aš nežiūriu kas čia do leitenantas..

Taip ir buvo. Nepatyrusio leitenanto draugai į rankas  gavo du butelius  ir išsinešdino. Aš tylėjau kaip liūtas. Mano galva tyli didinga mano povyza visos kratos metu buvo verta  mažiausiai majoro laipsnio.

O po to man technikumiečiai neatidavė pusės  grobio. Šūdas tu, ne leitenantas, tik numojo ranka ir nuėjo. Likau stovėti lauke už durų didingo bet tylaus majoro lyg su kuolu šiknoje būsenoje. Septyniolika  metų  - ką čia bepadarysi...

Moralas bus toks. Dabar jau mokėčiau  apsimesti anuo leitenantu. Bet  amžius mano jau viso pulkininko. Ir bobutės naktiniuose alkoholio prekybos taškuose mane vėl demaskuotų...taip ir neišmokau kratų leitenanto darbo...

Lietuva ir Drakula arba tamsos kunigaikštis tamsiame informaciniame liūne

Mes Lietuvoje galime pasigirti esą susieti  ne tik su Hanibalu Lekteriu, bet ir kitu plačiai žinomu tamsiosios pasaulio pusės  veikėju Drakula. Tuo taip gražiai prisiglaudžiame prie bendros vakariečių  nuomonės apie neaiškius, mistinius, šiek tiek girtus ir visada per šventes  kruvinus rytų europėnus.

Drakono ordinas

Rumunijoje du kartus atostogavau ir bet kas ten pabuvęs prisimins kartu su manimi – šalis yra idiotiškai užsiciklinusi ant turistinio  Drakulos varianto. Viso Rumunijos turizmo verslo pagrindas yra  Bremo Stokerio sugalvotasis   personažas, visi suvenyrai yra su kraugeriu vampyru Drakula, bet kuri nuo žemės nors pusmetriu išlindusi pilis akcentuoja pirmą svarbiausią dalyką iš savo istorijos – čia buvo Drakula – bet  jei primerkęs akį griežtai perklausi gido,   tai išaiškėja jis nors vieną kartelį vienai nakčiai čia buvo užklydęs ar bent prajojo bemedžiodamas pro šalį.

O tikroji istorija yra kitokia. Ir dalis tos Drakulos istorijos  turi įdomių ryšių su Lietuva. Nesvetimas jis mums, oi nesvetimas.

Pradedant pasakoti šio Karpatų sūnaus istoriją reiktų žinoti, kad priešų jis turėjo apsčiai

Ir mano   galva Vlado III Drakulos - Tepešo gyvenimo bei darbų aprašymas  yra labai  geras pavyzdys kaip priešiška propaganda sunaikina tikrąjį žmogaus darbų ir siekių vaizdą. Ir kaip amžiams tame tamsiame klaikiame informaciniame liūne paskandinama žmogaus reputacija.

Vladas Drakula (kas reiškia Drakulo sūnus) gimė  1431 Sigišoaroje – mirė 1476 metais, tris kartus buvo Valachijos gospodariumi arba kunigaikščiu. Per savo gyvenimą  Vladas dar gavo pravardę Tepešas (kas reiškia Sodintojas ant kuolo).

Vien Vlado giminės  pavardė – Drakula  - pasakoja  apie garbingą savo krikščioniškos valstybės valdovą, priimtą tarp iškyliausių krikščioniškųjų Europos valdovų.

Drakono (arba Slibino) ordinas.

Tai jau Vlado III tėvas Vladas II buvo patekęs į šį garbingąjį Vengrijos ordiną .Tai buvo slapta aukštos kilmės asmenų organizacija sukurta kovai prieš  netikėlių pavojų  Europai. Pavardinsiu kelis narius – Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas, Lenkijos karalius Jogaila, Čekijos karalius, Anglijos karalius   et cetera. Pakankamai įspūdingas ir garbingas sąrašas.

Ir tas ordinas palaimintas  Romos popiežiaus.

Bet ne tik narystė su Lietuvos valdovais viename ordine yra  visos Drakulų giminės sąsajos su Lietuva. Buvo ir daugiau ir ryškiau dokumentuotų. Štai  Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis,  buvo įsiskolinęs vienam iš Drakulų  Vilniuje pagal dvaro sąskaitų knygas virš 1000 auksinų.

Drakulos Vilniuje

Taigi Vilniuje  LDK Aleksandro dvare tarnavo žmogus pavarde Drakula, iš tos pačios giminės, ir ne šiaip sau koks tarnas pastumdėlis, o Aleksandro pasiuntinys įvairiose pasiuntinybėse  Europoje. Antai Jostas Drakula 1500 m. vyko į Vengriją išplatinti Aleksandro Jogailaičio idėjos įkurti naują riterių broliją kovai su maskvėnais ir pagonimis. Dar vienas pagal tas pačias sąskaitų knygas Drakula (ne Jostas) tarnavo LDK kariuomenėje samdytu šauliu. Apskritai nuo Aleksandro laikų vengrų ir transilvaniečių LDK gausėjo, kol nepasiekė savo maksimumo Stepono Batoro laikais. Tada šie aršūs  bei geri kariai  sudarė daugiau kaip dešimtadalį Batoro armijos. Ir net dažnai vengrai diktavo aprangos madas ir Lenkijos, ir Lietuvos valstybėse. Nekalbant jau apie vyną...

Manau šių kelių faktų pakanka mus įtikinti, kad Vladas Drakula ir jo giminė joks keistas Balkanų iškrypėlių ar nusikaltėlių klanas, o pakankamai pripažinta Europoje Valachijos gospodarių arba  kunigaikščių giminė..

Štai kokie buvo artimi Lietuvos galingųjų ryšiai su šiuo taip neužtarnautai  vadinamu tamsos kunigaikščiu ir vampyru. Bet tai dar ne viskas. 

Puškinas prie Baikalo

Pats aišku Amerikos kariuomenėje  netarnavau, bet vieną buvusio Amerikos žaliųjų berečių kapitono nusiskundimą  pamenu:

Mūsų irgi didelė todėl durna sistema. Ne tik pas rusus pilna nesąmonių.

Prasidėjus karui su Rusija  aš pagal planą su penkiais vyrais turėjau patekti prie Baikalo ežero į Irkutsko sritį. Gerai žinojau savo rajono žemėlapį, istoriją, kas kuo gali būti nepatenkintas. Ką daryti, kaip kalbėti su vietiniais žmonėmis. Trumpai tariant geriausiu atveju (jei anksčiau nenudobs) turėjau suburti kelių tūkstančių partizanų būrį. Ką toliau daryti – lauktume įsakymo. O mes šešiese  jau tik padėtume partizanų logistikai ir diversijoms

Jau šioje plano vietoje mane kankino  abejonė ar tikrai man tai pavyktų. Ar nemestų mūsų kaip sakoma meškoms į nasrus sudraskymui. Na bet...karininkas....pasimelsčiau ir į taigą...

Bet kaip didelės ir demokratiškos šalies kariuomenės dalis –  mūsų žaliųjų berečių dalis - turėjo būti teisingos  visuomenės teisinga kopija. Mano būryje rusų kalbą taip gerai kaip aš (na kaip Amerikos kariuomenėje įsivaizduojama) mokėjo dar tik vienas žmogus. Mūsų radistas. Puškino specialistas. Vyras geras. Ne bailys. Bet negras.

Na ir dabar pagalvok.

Tai mes bliamba taigoje prie Baikalo su juo slaptai veiktume? Tai po dienos visi kaimai aplink šnekėtų – negras iš dangau nusileido ir bobutės į miško pusę žegnotųsi. Čekistų visa divizija vien pasijuokti pilna sudėtimi  ant mūsų galvų suvažiuotų per 24 valandas....

Partizanas negras taigoje prie Baikalo skaito:

 - Златая цепь на дубе том.

Skaičiau, skaitau ir skaitysiu. Penkios knygos kurios ką tik patiko

1.Tahir Shaho Kalifų rūmai.

Šis nepakartojamas pasakotojas  nusipirko namus  Kasablankoje ir nuo tada nebegali atlipti nuo įkyrių Maroko džinų. Knyga  - .parankinis vadovėlis kaip tave durins musulmonai bet kurioje pasaulio vietoje. Bet perskaitęs jau žinosi kaip tave maustys. Bus lengviau.

2.Леонид Юзефович

Властитель пустыни

Nepakartojamas pagrindinis knygos personažas – Baltijos vokietis baronas Ungernas. Visiškai nušokęs nuo proto Rusijos pilietinio  karo metu grąžino į teisėtą sostą Mongolijos valdovą. Planavo nuo Rytų ir budistų pradėti monarchijų atgimimą visame pasaulyje. Bolševikų nuversti jam nepavyko. Bolševikai patys jį sušaudė.

3.Undinė Radzevičiūtė

Strekaza.

Kodėl niekas iki šiol man nesakė apie tokią lietuvių rašytoją. Slėpėte sau, niekšai?

Visiškai  nelietuviškas (tai komplimentas) juodasis humoras. Trumpai vyriškai rašanti moteriškė. Būna ir Lietuvoje ...

4.Юрий Нагибин

Дневник

Tikro sovietinio rašytojo dienoraštis sau. Niurgzlumas, senėjimas, besaikis gėrimas, moterys, koks  3,14zdiec Rusijai ateina ir kiti gyvenimo stebėjimai. Drebia visiems ir viskam šūdo pilna sauja. Užkabino, dar neperskaičiau , bet būtinai perskaitysiu. Ir rašymo meistrystė plika akimi matoma.

5. Лоуренс Аравийский

Семь столбов мудрости

Žavingasis britų imperializmas pačioje grakščiausioje formoje. Traiško Lourensas Osmanų imperiją arabų rankomis. Bet su kokia meile arabams tai daroma. Imperializmo klasika. Po Kiplingo aišku.

Pokalbis su Taškentu

1. Vakar kalbėjome su Taškentu. Lauke virš plius dvidešimt ir žydi vyšnios. Sako, jau gražu pas mumi. Labai  juokėsi, kad pas mus dar sninga. Parodėme pro langą (skype kamera) krentančias snaiges, sakome jau penki mėnesiai pas mumi sniegas. Taškentas ilgai tylėjo.
2. Somas dar labiau nukrito dolerio atžvilgiu. Rškias plikieji persikai dar labiau atpigo. Noriu į Mirabado turgų.

Jagas

Pamenate kažkada rašiau apiešiuolaikinių Romeo ir Džiuljetos vargus. Ji iš valgio moka tik kiaušinienę, o jis  - ėdrus parazitas - suvalgo visą jos šaldytuvą kol būna svečiuose.

Stebėjome  jaunimo dramą  su ryškiais komedijos elementais.

Bet dabar prasidėjo tragedija visai kaip  Šekspyro Otele. Iš už scenos išlindo niekingasis intrigų meistras Jagas. Kadangi veiksmas  vyksta Vilniaus rajone tai Jagas suprantama yra Jarekas. Džiuljetos mama visai dar nešpėtna moteriškė, turi didelį namą ir  irgi panoro turėti savo vyrą namie. Susirado Jareką, kuris turi autoservisą ir taip pat valgus. Jagas pasipiktino šaldytuvo tuštumu ir pasakė didelę kalbą. Jago kalboje buvo pabrėžti tokie faktai:

1. Blogas pavyzdys kai jaunas  vyriškis nakvoja pas Džiuljetą. Mažasis Džiuljetos brolis pasakė, kad irgi tuoj vedžiosis į namus merginas. Visiems galima, o jam viena negalima. Broliukui tik aštuoneri.
2. Kur ritasi pasaulis? Moralę diegti pradėsime nuo šio atskirai stovinčio namo Vilniaus rajone.

Romeo tai taip gražiai pasisakyti ir dar lenkiškai  nemoka. Jis tylus savaitgaliais sėdi namie, naikina savo šaldytuvo turinį ir siunta. Visai logiškai suvokia - Jarekas juk daro tą patį ką ir jis. Bet neteisingai sutvarkytame pasaulyje teisūs Jagai. Ir Romeo su Džiuljeta vis dažniau pykstasi ir jų santykiai iš šono žiūrint artėja prie paskutinio veiksmo....Tragedijos kulminacija bus matyt trumpas veiksmas  – dūris špaga ir arba Romeo arba Jagas.