Šaltą Joninių ilgąjį savaitgalį buvome Lenkijoje, kuri
Lietuva. Tai visos žemės nuo Lietuvos iki Netės upės Augustave, tai yra
senosios sienos tarp Lietuvos ir
Lenkijos. Trumpos impresijos.
Dzūkavimas
Pabandžiau pas
Punsko lietuvius užsisakyti nakvynes telefonu. Tai galima susileisti išgirdus
jų šneką - dzūkuoja kaip pasiutę. Ce, laidziam, gaudzik ir panašiai. Ir žmonės
dzūkiško gerumo, leistų apsigyventi, ale nežino ar bus laisvų vietų. Kai
paskambini į fiksuotą tai žmona be vyro nesprendžia (kas aišku pagirtina). Kai
paskambini vyrui į mobilų, tai jis neturi užrašų kurie namie. Tai nusispjovėm
skambinėti ir užsisakėm per seną gerą
booking. Anas veikia ir Punske. Tai
gavome nakvynes pas tą patį Albiną Šilainėje, kuris telefonu visai neturėjo vietų.
Senoji karta
charakterio dzūkiško, vakarais, kai tik susitikdavo mano ir Albino žvilgsniai,
tai jis paslaptingai pamodavo ranka man ir eidavom kur žmonos nemato. Po
taurelę, po kitą vis išragaudavome kažkokios skanios vietinės miškų trauktinės. Kartą ir visą butelaicį.
Nemokamai. Tai jie ten visiška Lietuva,
automobiliai su lietuviškais numeriais,
pasai lietuviški. Gyvenviečių pavadinimai ir lenkiškai, ir lietuviškai. Albinas
dar net buvo gavęs Vatikano pasą.
Vaikus grąsinasi leisti tik už lietuvių. Sūnus – būsimas Šilainės paveldėtojas
- Kaune mokosi.
Sovietų laikais
Albinas važiavo 5000 km per aplinkui aplankyti už šešių kilometrų gyvenančią
pusseserę. Ana davė kelias
butelkas samagono rusų pasieniečiams,
kad įleistų Albiną su lenkišku pasu iki josios. Kai pamatė iš Lietuvos pusės
Punsko bažnyčios bokštus – ašaros pabiro Albinui.
Sarmatų
citadelėje
Albino kaimynas
ir draugas Petras yra slaptos sarmatologijos citadelės šeimininkas. Oficialiai
nuorodos - prūsų ir jotvingių sodyba.
Bet ko neįsilaidzia. Reikia tartis telefonu labai iš anksto. Petro
Lukoševičiaus telefonas +48603977637. Visa laimė, kad Šilainėje kartu buvo ir
Lietuvos krepšinio rinktinės fanai su Sėkla priešakyje atvykę į Punską
palaikyti lietuvybės. Tai mus su Sėklos komanda įsileido.
Galiu drąsiai
sakyti – ryškiausias kelionės epizodas. Vienas nedidukas žmogelis pristatęs
jotvingių pilių, alkaviečių, kosminės energijos priėmimo perdavimo centrų, prūsų vadų šlovės alėjų. Taip, keistokas, bet ar standartinis
šiuolaikinis žmogus užsiimtų pilių
statyba šiais laikais.
Dar įdomesnių
dalykų galima išgirsti ekskursijos metu.
Koks nupiepęs nuo knygelių
Universitete vartymo istorikas gali ir kojas pakratyti nuo sarmatologinių
įžvalgų, bet aš matęs visko – atlaikiau ramiai. Buvo net įdomu apie žodžių
arielka ir arijas ryšį išgirsti. O iš mažės mano net pinigų nepaėmė Petras už ekskursją, nes labai gera energija
iš jos rankos ėjo. Iš mūsų su Balkanų moterimi paėmė po šešis zlotus (arba galima
penkiais litais), - su energija rankose matyt prasčiau.ar
sarmatiškos dvasios akyse neturėjome. Kelios senyvos tylios žmogystos su gera
sarmatine energija akyse tylomis
blaškėsi po miškelius aplinkui, kol mes su Sėkla ekskursavome. Laukė kol
išeisime. Gal kokiom apeigom ruošėsi....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą