2014 m. birželio 5 d., ketvirtadienis

Žaidėme



Senyn durnyn. Patarlė teisinga. Štai dabar man parūpo vaikiški žaidimai, kurių vaikai šiandien nebežaidžia kiemuose.
Na mergaitiškų žaidimų aš nežaisdavau. Bet aiškiai pamenu du:  Klasės ir Gumelė. Nors Klases esu žaidęs. Prisipažinsiu. Nes beveik panašu į futbolą. Šaligatvio plytelės sunumeruojamos kreida ir reikia per kiekvieną plytelių skaičių prastumti  koja akmenuką šokinėjant viena ar abiem kojom. Bet prašokti negalima. Skaičius po skaičiaus.
Gumelės tai tikrai nežaidžiau. Nors kojos gana ilgos ir būčiau žaidimui tikęs. Dvi mergaitės laiko įtempę gumelę, per kurią šokinėja sudėtingais piruetais kita mergaitė. Palaipsniui ta gumelė keliama aukštyn. Pamenu sveiku protu nesuvokiamose aukštybėse įtemptą  gumelę. Bet mergaitės peršokdavo.  . Žaidimas labai geras, nes lavino merginų kojų ilgumą ir grakštumą.
Buvo ir griežtai berniukiškų žaidimų. Pavyzdžiui – peiliukai. Žemėje apibrėži ratą ir smeigi peiliuką į tą ratą ir kaip nukrito peilis, taip atsirėži žemę. Metimas peilio irgi  buvo visaip sudėtinginamas. Nuo alkūnės ir kitaip. Čia jau beveik tikro gatvių chuligano žaidimas. Po to ištobulėdamas jau tuo peiliu galėjai švaistytis gatvėse.
Ali Baba dar buvo, bet tas jau visai rusiškas žaidimas. Iškvieti iš priešingos  eilės žmogų ir tas veržiasi į tavo eilę.
Berniukiškas  žaidimas buvo Dramblys. Tas vystė jėgą ohoho kaip. Pavyzdžiui trise stoja  į eilę pasilenkę ir tvirtai  laikydamiesi vienas kito. Tad kiti žaidėjai sušoka trise ant jūsų ir dar taiko užšokti ant silpniausio. Apatiniams – Drambliui -  reikia praeiti nors porą metrų. Žaidimas linksmas, bet  tik viršuje esantiems. Apatiniai  dejuoja ir griūna, beveik garantuotai  kas nors gaudavo kokią nors traumelę. Bet jėgą lavino.
Na o  pats žiauriausias anų laikų  žaidimas buvo Žuvis ir Tinklas. Atrodo tyras doras ir net lietuviškas tautinis žaidimas. Pamenu mokykloje žaisdavome jį  iki pat vienuoliktos  klasės. Tai yra beveik 18 metų 180 cm ir po 80 kg arkliai. Paskelbus  žaidimo pradžią visi mažiukai bėgdavo panikoje iš mokyklos kiemo. Mokytojai  bandė drausti mums tą daryti. Bet tai jau buvo principo reikalas. Padorus žaidimas, nerūkome ir negeriame. Mokomės gerai, tai turime teisę prasiblaškyti per  pertrauką. Tinklą pradėdavo susikabinę rankomis dviese. Palietus nors vieną laisvą žaidėją – žuvį,  paliestasis jungdavosi  prie tinklo. Tinklas vis augo ir visai  sėkmingai šlavė visus iš kiemo. Traumų irgi būdavo...

Tai tiek tų senų mėlynių įsistatymo būdų. Jei šis nedidelis memuaras padės atitraukti kokį vaikį nuo kompo – bus malonu. Bet tikriausia nepavyks...

Komentarų nėra: