Charonas
Lenkai visus mus
atvažiavusius laisvai susodintų į turistines flotilijas ir liktų dar vietos.
Štai Augustave plaukėme 303 žmones talpinančiu laivu mes trise, penki indai, du
lenkai. Mažė bėgo ratu po laivą nesustodama pusantros valandos taip buvo erdvu ir
linksma. Kitu to laivo reisu plaukė dar mažiau turistų. Bet lenkai kaip
šalis - Europos magnatas išdidžiai varinėjo tuščius laivus po ežerus.
Liūdėjo tik BM. mes atžvažavpme pagal kelionės planą paplaukti Augustavo kanalu. O kaip visada į kelionės laivu pabaigą išaiškėjo, kad Augustavo kanalu šis
laivas neplaukia. Aš jai ramiai paaiškinau, kad Ostrūdos – Elbliongo kanalai, kuriais plaukėme pernai yra žymiai efektingesni ir Augustavo kanalai
tik blyški kopija. BM kaip visada nepatikėjo manimi. Ir vis zyzė dėl kanalų. Tad
priėjome pėsti ir pažiūrėjome į kanalą
ir jame nei vieno laivo nebuvo. Pasakiau, gal kanalas sugedo arba per aukštas
vandens lygis dėl lietaus šliuzams ir todėl jie laikinai neveikia. Bet ir vėl
iš pasipūtusio žmonos veiduko mačiau netiki ji savo vyru ir viskas. Tas moterų
nepatiklumas....
Tad Vygriuose
savaime suprantama vėl iš pat ankstyvo ryto puolėme į vandens pramogas. Liūdnas
vienišas (ta prasme nei vieno turisto kiek akis užmato) valtininkas it Charonas
iškart mumyse atpažino lietuvius. Pasakė jo mama buvo lietuvė ir prieš mirtį
tekalbėjo tik lietuviškai. Dėdė mamą tik suprato, o jis jau bemokėjo tik “laba diena”. Na taip, pagalvojome, tik
cepelinai ir laba diena likę iš mūsų čia...Dar Vygrių ežero ar
Ančios upės pavadinimas.
Nors Augustave, paminkle Žygimantui Augustui, miesto įkūrėjas nepamirštas tituluoti
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Taigi kiek
paplaukiojome irkline valtimi Vygrių ežeru ir užkabinome net gabalėlį Juodosios
Ančios upės. Buvome pirmi tą rytą, tai narai, laukiai ir kitokios antys dar
leido pažiūrėti į savo vaikus. Juodąja Ančia ko gero smagus žygis baidarėmis.
Nes koks tūkstantis baidarių Vygriuose ir
apylinkėse kankinosi sausumoje visuose kiemuose kiek akis mato keliais
aukštais. Kai jos visos suplaukia į Ančią tai paukščiai matyt jau
turi dingti su visais vaikais nuo triukšmo ir alaso. Bet kol kas kol nėra turistų....
Durniukai
šopinge
Po to pradėjo
lyti, dar labiau šalti ir su liūdesiu atvykome
į paskutinę kelionės atrakciją – šopingą Suvalkuose. Atrodėme matyt
liūdnai, nes vaikų žaidimo aikštelėje Plazoje mus prėmė žaisti kartu su
durniukais – dauniukais ir kitais
vargšais vaikais. Nemokamai.
BM
šopingavosi viena, sakė šopingas geras
ir mane pavargusį jau nuo dviejų parduotuvių apipirko pigut pigutėliai cygan style batais su blizgančiomis žvaigždutėmis bei užrašais Venezia, Moscow,
NewYork. Dėl Moscow aš kiek priešinausi, bet BM pasakė taigi Moscow tik ant
pado. Aha, pagalvojau, tada tinka.
Dar nusipirkome
grybų džiovyklę džiovinti pomidorams, svarainiams ir obuoliams, trešnių, skrandžio karčiosios trauktinės ir maišą kitokių reikalingų, bet
man nesuvokiamų daiktų
Apibendrinant –
Punsko kraštas ilgam savaitgaliui visiškai tinka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą