Sanatorijoje maisto gali prisikrauti kiek telpa. Neleidžiama tik išsinešti. Naujokus galima atpažinti iš pilnų lėkščių, nes gal netyčia šiandien tiek davė ir rytoj lieps grąžinti.
Prisėdu prie stalelio. Didelis penkiasdešimtmetis vyras neatsako į pasisveikininą. Jis totaliai susikaupęs naikina maistą. Man atėjus dar matomi trys cepelinai bei du mėsos gabalai. Garnyrų ir daržovių padrėbliota kur liko vietos lėkštėje. Vyras jau valgo lėtai. Tuoj nukris pirmi prakaito lašeliai nuo nosies. Jis kartais pasižvalgo kaip kitiems sekasi valgyti. Visi valgo! Atkaklus vyras vėl lėtai mala žandikauliais. Aš suvalgau savo daržoves su keliomis mėsytėmis. Atsinešu desertui žele. Vyrui sužibo akys. Aha, yra dar žele! Slėpė tik jiems žinomose vietose!
Nelaukiau iki atkaklaus naujoko pergalės prieš lėkštes. Nuėjau į biblioteką. Po gero laiko gabalo atsargiai įtapeno naujokas. Jis švelniai nešė prieš save pilvą. Novicijaus veide švietė romus pasitenkinimas lyg po šventų mišių ir šiek tiek dvasinio nerimo: kodėl jis jau rojuje?
Rojaus naujokas pavaikščiojo tarp knygų ir išsirinko pačią didžiausią.
Tai buvo rusų-lietuvių ir lietuvių- rusų kalbų žodynas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą