Ilgai mane graužė
sąžinė, bet nutariau ir aš savo coming-outą pasidaryti. Visi tai visi. Ir
krikščoniška visai atgailauti prieš Velykas.
Prieš daug metų
buvau vieno alaus bravoro komercijos direktoriumi. Bravoro šemininkai buvo danai,
tokie iš savo ramaus kosmoso ką tik įkritę į Rytų Europą. Kokio lygio jų
iškritimas iš konteksto buvo? Štai jų vyriausias Lietuvoje hansenas sakė: nu
vairuotojai pas jus visai mandagūs, kodėl jūs skundžiatės, kad bjauriai
vairuoja. Mane visur mandagiai praleidžia.
Danas vairavo
juodą banditišką džipą. Na, supratote koko lygio danų nesigaudymas realybėje buvo?
Na o iš
komercijos direktorių privalu pardavimų skatinimo idėjų. Mes jau tada pilstėme
alų į litrinius bambalius. Danams tai atrodė nesusvietna Europos pakraščio mandrybė. Litras. Alaus. Iš
karto.Bet aš nesustojau. Pavariau per besipriešinančių, kryžiumi gulinčių danų
lavonėlius - išleidau pusantro litro bambalius į rinką. Rizikavau. Ir lietuviai kaip pašėlę pirko. Kiti
bravorai puolė kopijuoti. Tada rinkoje greitai atsirado dviejų litrų bambaliai.
Vėl visi į du litrus greitai peršoko. Pašalpiniai visoje Lietuvoje persivadino
bambaliniais. Blogis.
Tai mane visada
(ir ypač dabar, ant senatvės) graužė
sąžinė, taip pradėjus blogio virusą ..
Mano kaltė.
Nu bet algą gerą
danai mokėjo, šeimą išlaikiau....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą