Simonas buvo
šventasis. Nes kentėjo ilgus metus dykumoje ant stulpo. Tuoj jaučiu ir aš
išeisiu jo pėdomis.
Nuėjau į ESO.
Gavau pagal numeriuką gražią merginą ir iškart viduje viskas įsitempė. Tik net
tai ką pagalvojote. Su gražiom merginom bankuose ir kitose vietose su
numeriukais ir švieselėmis patyriau baisių vargų.
-
Pasiimkite
iš mano sklypo senus laidus ir seną stulpą. Nebereikia man jų, jūs patys
įrengėte naują skydinę, - aršiai neriu į
biurokratinius verpetus.
Iš tikrųjų stulpas nepatiko BM. Man tai papuoštas tokiu kreivu inkilu
varnėnams jis galėjo stūksoti dar dvidešimt metų.
-
Gerai.
Užsisakykite projektą ir, kai mes leisime, galėsite nusiimti.
-
O kam man
projektas. Galiu iškasti Tadziko ir Seriogos jėgomis tą seną stulpą.
-
Be projekto negalima.
-
O jums kur
atvežti seną stulpą? Kai pagal projektą padarysiu.
-
Stulpo mums
nereikia.
-
Tai jei
stulpas dings be projekto – neieškosite?
-
Stulpo mums
nereikia. Projekto reikia.
Dar padiskutavome. Graži moteris rado negražų vyrą, specialiai sukurtą problemoms
spręsti. Bet ir negražus vyras nežinojo kaip čia padaryti.
Liepė parašyti raštą ir jie galvos savaitę. O aš einu skaityti šventojo Simono
Stulpininko gyvenimo aprašymą. Prireiks jo stulpinės ištvermės ir šventojo
kantrumo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą