Kam reikalinga Bažnyčia netikintiems?

Suprantam Bažnyčia būtina tikintiesiems. Tai svarbiausia ir pirmiausia.
Bet kam ji reikalinga netikintiems ir ateistams? Pradėsiu nuo kelių istorinių faktų.
Rumunijoje Karpatų genijaus Čaušesku režimo nuvertimas prasidėjo nuo Timišoaroje paprastų žmonių sudarytos gyvosios grandinės, kad apsaugotų nuo Sekuritate laisvamanį vengrų pastorių . Po to jau masiniai gatvių protestai visoje Timišoaroje, tada Bukareštas, Čaušesku pabėgimas ir miglotas sušaudymas.
Berlyno siena pradėjo griūti Leipcige, Nikolajaus kirchėje. Pirmadieniais jos pastoriai organizuodavo kelių žmonių laisvamaniškus susirinkimus, kol tie laisvamanių susirinkimai pavirto šimtatūkstantinėmis demonstracijomis. Tik tada įsijungė Berlynas ir kiti Rytų Vokietijos miestai.
Lietuvoje Katalikų Bažnyčia buvo vienintelė organizacija, kuri sugebėjo efektingai veikti prieš Sistemą. Primenu Katalikų Bažnyčios kroniką.
Neminėsiu dėl vietos stokos Lenkijos pokario istorijos.
Taigi Bažnyčia kaip moralinis autoritetas gali būti ir būna inciatorius jei visuomenei kraštutinai reikia permainų. Tam ir reikia jos visiems, net ir netikintiems, - moralinio autoriteto sergėtojos. Tad nereti išsišokimai prieš Bažnyčią, kad jos hierarchai prarado progą patylėti, mane glumina. Tie išsišokėliai lyg ir atsisako moralinio autoriteto. Jiems nereikia, jie patys yra autoritetai. Bažnyčia iš tikro per dažnai tyli, kai reikia pasisakyti.
O Bažnyčios tildytojai ...kaip čia labai mandagiai pasakius....yra nematantys toliau savo duonos kąsnio po nosimi.

Euras – 6 litai?

Suprantu - žiauru. Neįtikėtina ir tai neskoningas antivalstybinis panikos kėlimas. Panikos nekeliu, tik klausiu.
O dar man taip sekėsi išpranašauti bloge visokias nesąmones: kad mirs Maiklas Džeksonas, kad Valinską suvalgys Qbilius. Pačiam gėda.
Bet jei Latviją ištiks lato devalvavimas, kas jau yra nekvestionuojama? Tai ką darys Lietuvos ekonomika, kuri susieta su Latvija tampriai? Faktiškai ekonominio likimo sesė. Atsakymas mano galva logiškas - Lietuvos ekonomika darys tą patį ką ir Latvijos ekonomika...vėl eilės prie bankų....
Kur dėti turimas senatvei paskutines babkes litais: į TEO akcijas, į Vakarų akcijas, eurus, ar pirkti penkis mūrinius garažus? Kur? Jėzau, kas žino...
Patarkit ir daugiau ekonominėmis temomis galvos pasižadu nebekvaršinti.

Ji ne Gibraltaro gubernatorius !!!

1780 m. kovo 11 d. Gibraltaro gubernatorius nustatė tokį anglo kareivio savaitės racioną:
svaras kiaulienos – 0,5 kg maždaug – 5 litai
2,5 svaro sūdytos žuvies – 1,25 kg pangasijų – 10 litų
2 pintos žirnių – 1,1 kg - 2 litai
1 svaras grūdų – 0,5 kg – 1,5 lito
ketvirtis svaro razinų – 125g – 1,2 lito
1 svaras ryžių – 0,5 kg – 2,5 lito
5 uncijos sviesto – 140 g – 2 litai
1,25 svaro avižų dribsnių - 625 g – 2 litai
Viso kario savaitės racionas litais Norfoje – 26,2 litai. Mėnuo anglų kario raciono Norfoje kainuoja 118 litų. Apgulties metu(kelerius metus) šis racionas buvo dar sumažintas perpus. Taip maitinamų kareivių buvo užkariauta visa Britų imperija, kur nesileisdavo saulė. Kam atrodo tai daug - tegu padalina šį racioną į septynias dienas ir dar pusryčius bei vakarienę ir dar reikia eiti durtuvų atakon…Dabar palyginsiu ar tilptų Gibraltaro kareivis į Balkanų moters siūlomą man racioną 200 litų per mėnesį...Velnias…Balkanų moteris išmaitintų bent du raudonšvarkius už mano maitinimosi pinigus.
Išvada: Gerai kad dabar ne 1780 metai ir ji ne Gibraltaro gubernatorius....

Užuomazgų mazgeliai mazgosi

Nemanau kad pats Urvinis sugalvojo tokią gražią vyro amžiaus gradaciją. Bet jei nenurodo šaltinio, tai tenka priimti taip kaip yra. Nors dar kartą nusistebint.
Taigi citata iš Urvinio:
Trys gyvenimo etapai ;
-jaunuolis, romantiškas, dailus panelėms, graudus moterims, piktas sau ir pasauliui;
-subrendęs vyras, dalykiškas cinikas, viską žinantis, įdomus tik sau pačiam;
-senis, prisimenantis ir pasakojantis apie savo vaikystės medžius ir žuvis.
Dar iš sąmonės gelmių išplaukia Kazio Sajos patikslinimas kada pasensti. Havanos zoologijos sode seną vėžlį rengiasi maitinti graži mulatė. Vėjas pakelia jos suknelę, parodo kaip dieviškai mulatė sutverta. Ką tik apnuoginta mulatė susijaudinusi pabėga, vėžlys lieka nepamaitintas. Taigi Saja ir nurodo - senas kas gailisi nepamaitinto vėžlio. Jauni išeina iš zoologijos sodo prispausti mulatės vaizdinių . Vėžlio ir neprisimena. Labai aiški pasenimo riba.
Taigi aš tikslinu Urvinį, ne tik atsiminimai ryškėja, ir ne atsiminimų gausa yra senio požymis. Seno amžiuje atsiranda kažkoks gailestis ir supratimas. Mažo ir vėžlio. Visų viskame. Nedrąsiai pavadinčiau tą išmintimi. Tuo ir esi nepanašus į paauglius ar karjeros vyrą. Visus ir viską supranti, ar bent jau bandai. Manyje to dar užuomazgos. Bet tų užuomazgų mazgeliai mazgosi.

Penki punktai kodėl verta skaityti šį blogą

Penki punktai kodėl verta skaityti šį blogą
1. Jei žmogus nekuklus o dar vyriškis ant brandaus ir senio amžiaus ribos, yra rimtų įtarimų žmogus kažką žino ar gali pasakyti. Juk jei būtų jauna moteris, dar tik žengianti į brandą, aišku įdomiau ką ji parodytų nei pasakytų. Mano galva šis argumentas yra triuškinantis ir toliau neįrodinėsiu.
2. Blogo autorius reguliariai nusišneka/nusipaisto/nueina į lankas. Užtat smagu jį demaskuoti/koreguoti/parvesti iš pievų. Tuo šauniai užsiima keli ištikimi blogo skaitytojai. Prisijunk ir tu.
3. Blogeris nerašo apie savo profesiją. Sic!!!! Visiškas unikumas blogijoje. Gal ir jokios profesijos neturi, bet be pajamų nebūtų pasiekęs garbaus amžiaus. Ir kompiuterį turi. Vadinasi pajamos yra. Savaime įdomu.
4. Supratimas apie gramatiką ir kalbainiškus dalykus kaip prieš 20 metų. Po to akyse nematė jokios gramatikos vadovėlio. Tad blogo kalba bei rašyba įdomi kaip sovietinis reliktas.
5. Blogeris įsivaizduoja, jog žino viską ir turi jumoro jausmą. Tokiu būdu nuo pervargimo stanginantis pajuokauti arba žinių pertekliaus galvelėje(o dar kapiliarai pažeisti cholesterolio bei alkoholio) artimiausiu metu reikia tikėtis Vasaros 5 arba Parko 15A. Viliojantis laukimas. Tik įsivaizduokite – rėkiantis surištas su klava Gyvenimo Stebėtojas nešamas keturių sanitarų(dviese neįveiks) į palatą dažytą šviesiai žalia raminančia spalva. Verta laukti tokio vaizdelio kelerius metus(tai optimistinis variantas).

Paauglystės kompleksai

Paauglystės kompleksas neigti tėvų gyvenimo būdą yra stiprus ir netgi būtinas komponentas asmenybės vystymuisi. Blogai kai jis užsitęsia smarkiai į rajoną “netoli trisdešimt metų”. Tada puolama neigti viskas kas kiek primena “tėvus” ir aišku ką nors reliatyviai įmanomo pasiekti nesiūloma(ir ypač prisiskaičius Chomsky ar dar kokį italų komunoje savo pažiūras tobulinusį filozopą). Ne, ne, ne ir viskas. Štai naujas smagiai raštingas paaugliškas blogas mūsų ribotoje erdvėje:
http://antiblogas.blogspot.com/

Gerai rašo, vėl smagiai užsipuolamas Vytauto žirgas geriantis vandenį iš Juodosios jūros. Nors su malonumu pažiūrėčiau tą visų naujųjų kairiųjų mėgiamą paveikslą, jei jį nupieštų kas nors. Šiaip tame paveiksle Vytautas tik įjojęs į Juodąją jūrą ir tiek. Žirgo negirdo. Nedurnas gi kariuomenės vadas..
Grįžtant prie paauglių. Vat kodėl “tėvai” puolami vėl iš tų pačių pozicijų: NK – 95, “Lietuvos partizanai buvo žudikai” ir Chomsky. Gal galima įvairiau kiek, o tai nuobodu, ponai paaugliai. Siela trokšta įvairovės.
Bet nenusiminkime. Yra ir labai sveikai protaujančių jaunuolių. Puikiai susitvarkiusių su brendimo/neigimo problemomis. Štai tokio blogo pavyzdys:
http://politologas.lt/

Good to be king

Kaip visada pripainiojau. Pasiteisinimui – mano blogas niekada ir nebuvo taip priartėjęs prie objektyviosios žurnalistikos(sako tokia kažkur yra) standartų. Tikiuosi pamenate efektingą merginą su dorovės policijos uniforma? Vilniaus Senamiesčio fone? Tiesa išaiškėjo.Tai pasirodo nebuvo nauja dorovės policijos uniforma, o tik fotosesija. Seimo nario Ezopo(gera būti Seimo nariu) draugės fotosesija “O lia lia” kalendoriui. O aš taip tikėjausi išvysti dorovės policiją tokiomis uniformomis.

http://www.panele.lt/lt/naujienos/popsas/seimo_nario_ezopo_mylimoji_issirenge_erotiskai_fotosesijai_foto/

Miesto legendos

Šis reiškinys visokių Mircea Eliade jau kadais buvo tyrinėjamas. Norėčiau pagirti Vilnių ir jo gyventojus, kad ganėtinai originalios yra mūsiškos miesto legendos. Vakarietiškų kopijų arba standartinių legendų Šventaragio slėnio mieste reta.
Vien ko verta tarybinių laikų(nors gal nežinau,gal buvo ir anksčiau) legenda apie Vamzdį iš Tauro alaus daryklos į barą “Tauro Ragas”. Kas gražiausia šioje miesto legendoje, kad moralizavimo nėra jokio, vien pasididžiavimas savo miestu ir miestiečių gebėjimu tiek išgerti.
O legenda apie lipčių prie Petro ir Povilo jau standartiškesnė. Su moralu. Yra moralas, kad reikia mokėti algas net ir kareiviams. Nemoki laiku algų – atsirūgs dar tai tau šimtmečiais, bus gėda visai giminei ir pasilaidojimai po bažnyčios įėjimo slenksčiu nepadės(beje ši legenda labai aktuali šiandien). Daugiau apie miesto legendas angliškai:
http://en.wikipedia.org/wiki/Urban_legend

Balkanų vyrų maisto racionas

Jau daug kartų minėjau: Balkanai - keistas kraštas. Pakanka paskaityti Pavičių ir prašalaičiui susidarytų sukrečiantis vaizdas kas tai per zabobonas. Kitokia ten ir matematika. Naujausias Balkanų moters pareiškimas(beje manau kad tai pasaulinio moterų sąmokslo inspiruotas pareiškimas):
- Tu man atiduok visus pinigus, sau tik pavalgyti pasilik kokius 200. Aš pigiau apsipirksiu, nes geriau žinau ko reikia.
Stambiam vyrui pavalgyti ir tik 200 per mėnesį? Ką valgo/geria tie Balkanų vyrai(jie gi irgi aukšti), kad taip pigiai jie kainuoja moterims? Ir ką tai reiškia - geriau žinau ką pirkti?

Mano sudėtingi santykiai su kiniečiais

Kartais pietauju tokioje kiniečių varganoje užeigėlėje. Kontingentas užeigėlėje prastas – autošaltkalviai, perekupai, policininkai ar netgi garsusis brigados likutis Gibonas. Taigi šiandien šliurpiau jų sriubą ir prisiminiau aktyvius kontaktus su kiniečiais.
Pirmas kontaktas. Viešbutis Romoje. Mažutis kinietis – portje, dar keli tarnautojai - kiniečiai. Negrabiai pajuokavau apie keistą romiečių išvaizdą, jis įsidėmėjo. Kambaryje mums su drauge parodė lovą. Solidi plati dvigulė. O kampe mažutė. Klausiu :
- O čia kam?
- Čia miegosiu aš, - atsakė siauraakis romietis.
- !!!!????, - negalėjau pratarti žodžio.
- Bet aš ateisiu vėlai ir beveik netrukdysiu….
Atkeršyjo subtiliai. Gerbiu.
Antras kontaktas. Einame per judrios Romos gatvės perėją, automatiškai paėmiau nežiūrėdamas draugę už rankos ir pervedžiau per gatvę. Pervedžiau ir dar puoliau kažką pasakoti laikydamas už rankos. Tik staiga supratau kad visi aplinkui ir net draugė juokiasi anoje gatvės pusėje. Kodėl ji ten, o jos ranka čia?
Rankoje laikiau mažyčio kiniečio turisto ranką. Jis pagarbiai žvelgė iš apačios į viršų, paklusniai perėjo su manimi gatvę, tylomis išklausė lietuviškų paaiškinimų ir bijojo ištraukti ranką. Nedrąsiai šypsojosi. Jo turistinė grupė ir mano draugė leipo juokais.

Naujakalbė -2 arba koja kojon su šiuolaikiniu civilizaciniu diskursu

Pėstysis – neaktyvus civilizacijos proceso dalyvis, laikinai atsisakęs civilizacinių pranašumų.
Moteris – žmogiška vaginalinė būtybė, pasižyminti žymiai geresnėmis reprodukcinėmis savybėmis nei vyras.
Vyras – abejotinas penistinis gamtos atavizmas, vengiantis dalyvauti šiuolaikiniame civilizaciniame diskurse. Saugotinas tik kaip gamtos paveldo objektas.
Homoseksualas - nekvestionuojamai pažangus miestų subkultūros, meno ir kitų pažangių reiškinių katalizatorius. Be jo jau neįmanomas joks civilizacinis diskursas. Organizacija neturinti jokio, net apykreivio homoseksualo, negali gauti europietiškų pinigų.
Benamis girtuoklis - pasirinkęs intensyvaus alkoholio vartojimo gyvenimo būdą be atsakingo požiūrio į nekilnojamąjį turtą ir kitus socializavimosi aspektus.
Politikas – rinkėjų valios reiškėjas. Dažniausiai nei jis matęs to rinkėjo, nei turi bent menkiausią norą pakrutinti pirštą dėl savo rinkėjo. Pats politikas geriau žino ko jam reikia.
Europietis – visiškai kalbantis tokia naujakalbe, kuri padeda gauti europietiškus pinigus. Šiuolaikinio elito atstovas. Lytis neaiški, o ir skirstymas pagal lytinius ar kitokius požymius europiečių netoleruojamas. Europietis ir tiek.
Ūkininkas - gerbtino žemės apdirbimo darbo atstovas. Ne homoseksualas, bet irgi išlaikomas už europiečių pinigus. Valgyti tai norisi.
Futbolininkas – odinio kamuolio meistras bėgiojantis žalia žolyte trumpomis kelnytėmis už protu nesuvokiamus pinigus. Tie pinigai surenkami iš vyrų, kurie tokiu būdu patenkina savo atavistinius, barbariškus instinktus. Geriau mokėti baisias babkes šitiems meistrams, nei palikti vyrus akis į akį su jų instinktais.
Nacionalistas – niūrus riboto intelekto žemės kirminas. Aukščiau savo purvinų kerzavų batų nepakelia akių, todėl neįžiūri vaivorykštinio progreso ir civilizacinio diskurso naudos. Viduramžiškas Tamsuolis kuriam vertybė tokios atgyvenos kaip tradicija, šeima ir tauta. Turėtų išnykti greitu laiku po galingu liberaliosios propagandos ir teisingumo presu. Maždaug tuo pat metu kaip ir aukščiau aprašytas Vyras.

Ukbaro ateitis

Kas jau kas, o Ukbaro ateitis yra visiškai šviesi. Dėl klimato kaitos lietūs kada nors nustos arba prilašės tik tiek kad pakaktų maloniam turistiniam klimatui. Tada atvažiuos milijonas turtingų Tliono turistų ir tie turistai sakys ohoho kokia nuostabi Ukbaro šalis, kur buvo mūsų protas anksčiau. Ir kasmet palikinės savo pusę pinigų Nuostabiajame Ukbare.
Kai Ukbaro Ižde jau bus ne tik Iždo pelių kailiukai, o ir tikri pinigai - iš Liu kalno nusileis Išminčius ir paaiškins kaip sutvarkyti Ukbaro ekonomiką.
Soduose ukbariečiai už Tliono turistų pinigus pasodins pinigų medžius. Ir pinigų medžiai duos trigubą derlių. Kiekvieną rudenį.
Taip suklestės Ukbaras.

Iš vaikiškos knygelės „Ką žmonės dirba visą dieną?“

Vaikai, šiais laikais žmonės nieko nebedirba. Jie eina į darbą ir ten užsiima kas kuo, tik nedirba:
Štai žurnalistai - pliurpia.
Mokslininkai - tyrinėja. Bomžai - irgi tyrinėja. Konteinerius.
Ofiso planktonas – žaidžia kompiuteriu.
Policininkai – važinėjasi. Pardavėjos - nuobodžiauja. Seimūnai – važinėjasi ir nuobodžiauja.
Prezidentė – barasi. Premjeras – aiškina.
Finansų ministrė – neduoda pinigų. Niekam. Kai kurios moterys irgi neduoda. Niekam arba kai kam.
Marketingistai – vynioja visus aplink pirštą.
Bedarbiai – ima pašalpą.Ūkininkai – ima kompensaciją. Valdininkai – irgi ima.
Jei gerai valgysite košę, vaikai, užaugę irgi galėsite būti žmonėmis.

Tėvų auginimas: filologinės problemos

Tėtė buvo labai susijaudinęs, kad moku tik žodį mama. Mano tėtė labai didelis(o aš mažytė) tai dėl viso pikto išmokau žodį te-te ir vadinu juo visus: tėtę, mamą ir katę. Suaugę keisti – dabar mama pyksta ir moko savo žodžių. Bet man patinka žodis te-te, štai tėtė jį išgirdęs mojuoja rankomis ir šypsosi, o mama manau pripras. Laikui bėgant. Šiaip jau suaugę galėtų vieningiau džiaugtis mano žodžiais. O tai dabar vienam tas pats žodis tinka, kitam jau ne. Teks pratinti.
Vyksta ir mano varžybos su sese. Tėtė liepė varžytis kuri greičiau išmoks kalbą, aš – lietuvių ar ji - lotynų. Sesuo jau sunerimo išgirdusi te-te, metė SMS rašymą ir puolė aktyviai kalti lotynų. Na bet mes dar pažiūrėsime kuri greičiau išmoks kalbą.

Top pop. Praeitas šimtukas

Vėl susikaupė šimtukas nereitinguotų žinučių šiame bloge. Kas labiausiai patiko keistajam šio blogo skaitytojui iš praeito šimtuko?
Atsakau: populiariausias skaitinys buvo kareiviški memuarai apie sienlaikraščio leidybą Tarybinėje armijoje... nykesnio atrodo ir nesugalvosi dalyko, ale...12 reakcijų(rekordas!) ir 4 komentarai. Viso 16 balų. Štai jis:
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/09/antroji-kariniu-memuaru-dalis-pulko.html

Daugiausia komentarų(13) sulaukė:
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/08/donskis-fiktyvus-filosofas-bet-tikras.html

Nenuostabu. Leonido Donskio veikla EP sudomino ne mane vieną. Ir reakcijos bei pasisakymai apie tą veiklą buvo aštresni nei mano.
Likę 98 pranešimai buvo nykūs kaip maršrutinis autobusas nr.34.

Upei alzheimeris

Upė Neris pas mus atplaukia iš Baltarusijos ir Nemenčinės. Prieš pusantro šimto metų ja plaukė grafas(ir tam buvo surengęs didingą ekspediciją) ir surašė ją į knygą. Graviūras Neries knygai graviravo pačioje Saksonijoje. Grafui upė labai patiko.
Prieš aštuoniasdešimt metų lenkų kariškiai ant kranto surentė medinį didelį Mickevičių. Upei Mickevičius patiko ir jį nusinešė sau. Upei patikdavo ir miestas, pavasariais Neris vaikštinėdavo po miestą iki pat Universiteto.
Dabar upė bejėgė, mieste nevaikštinėja jau nuo nepamenamų laikų, ji dabar humanizuota bei apveržta krantinėmis. Uoslus praeivis netgi pastebėtų jos nekokį kvapą. Miestelėnai juokiasi iš silpnos upės, mėto bambalius, rašinėja ant jos krantų eilėraščius ir kabina virš jos surūdijusius vamzdžius dėl linksmumo. Matyt visi žino – upei alzheimeris. Upė plavinėja sau vaga be jokios nuomonės. Ir nieko miestelėnams nepadarys.
Ir kaip visko gyvenimo uostęs stebėtojas turiu visišką moralinę teisę paklausti: ar įmanoma kad tokią upę pamiltų grafas ir plauktų surengęs ekspediciją nuo pat Baltarusijos pelkių? Juk upės kaip moterys, mylimos tik jaunos ir aistringos...

Tai demokratija????

Pokalbis mikriuke po darbo. Vyras skambina mobiliu:
- Valgyti yra? Gal ko iš parduotuvės? Nereikia?
Kažką aiškina spigus moteriškas balsas.
Vėl vyras:
- Kaip tai demokratiškai?
Kažką aiškina spigus moteriškas balsas.
Vyras nustemba:
- Tai pačiam ir išsikepti reikės???
Spigus balsas dar pašneka.
Vyras išjungia mobilų ir liūdnai žiūri pro langą.

Šokiai kam virš 30 ir kompotas

Bais gražus man nematytas projektas www.kompotas.lt
Dizaino požiūriu klaikus, pasikrauna lėtai, bet žavinga pati koncepcija. Aprašyti tokį reliktinį Vilniaus reiškinį kaip valgyklos. Gerai ir ekonominiu požiūriu. Sužinai kaip kur beveik įslaptintose vietose galima pavalgyti. Net skaniai ir pigiai. Ir ar skanus kompotas.
O valgyklos nėra jau tokios paprastos. Kai kuriose valgyklose net organizuojami šokiai kam virš 30.
http://www.kompotas.lt/lt/index2.php?id=79
Į tokius šokius patekti visada buvo mano slapta svajonė.
Palinkėčiau projekto autorei nesustoti: yra dar turgūs, kibininės, čeburekinės, poliklinikos, babuškų suoliukai prie namų, lombardai, načnykai, pilnas Vilnius paslaptingų sovietinių reliktų ir gyvenimiškų istorijų.

Сегодня он играет джаз а завтра Родину продаст?

Yra toks mane reguliariai užsipuolantis blogeris. Žmogus gal geras, bet kai kas antrą postą traukia mane per dantį tai esu priverstas viešai kreiptis į blogerių visuomenę demaskuodamas kaip nekaltai morališkai žlugdomas darbštus, doras ir sąžiningas blogeris Gyvenimo stebėtojas.
Sutramdykime teroristą. Išrėžkime jam į akis vieningą griežtą blogerių visuomenės atkirtį:
- Esi neteisus, Urvini!!!!!
(Beje ar pastebėjote kaip tiksliai atitinka nickas mentalitetą?)
Persekiojimo pavyzdukai.
1.Apkaltina mane vuajerizmu ir erotomanija. (Nors lenkai labai teisūs suklasifikuodami savo nuogybes kine. Kodėl to nepadarė iki šiol su lietuvišku kinu Skirmantas Valiulis nelabai suprantu):
http://urvas.wordpress.com/2009/10/16/rafinuotiems-sinefilams-erotomanams/   
2. Apkaltina mane ir dar puikų baltarusišką laikraštį Naša Niva faktų klastojimu( o faktai aišku pasitvirtina mūsų naudai):
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/10/baltarusiai-isgelbes-patriotini.html
3. Apkaltina mane perdėta homofobija (o mano homofobija normali, remiuosi tik faktais):
http://urvas.wordpress.com/2009/10/16/homofobai-saugokites-bernardinu/ 
4. Neigia faktus, kad Polanskis ir Vudis Alenas pedofilai, tą rašantį išvadina fašistine kiaule ir dar pasiunčia pas Račą nei iš šio, nei iš to:
http://urvas.wordpress.com/2009/10/15/ar-darys-vudis-alenas-filma-apie-zalgiri/
5. Šmeižia jog aš perku savo kūdikiui kiniškus žaisliukus. Angliškas ten žaislas:
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/09/tevu-auginimas-salmukas-judas-indas.html

Ar tikrai lietuviai nevykėliai?

Mūsų ekonomika prasčiausia ES. Na gerai latvių prasčiausia. Mūsų beveik prasčiausia. Mums bandoma įpiršti mintį, jog esame baisūs nevykėliai. Mano galva yra priešingai. Paėmiau JAV Čikagos miesto statistiką iš oficialių šaltinių. Išskyriau lietuvių tautinę grupę(selected population group) ir palyginau su Čikagos vidurkiu. Pajamos lietuvio per capita yra 88 procentais didesnės nei vidutinio amerikono -čikagiškio. Pirmaujanti tautinė grupė. Mano išvada paprasta - mes nusipelnėme gyventi geriau. Gyvename dabar blogai, nes mus 20 metų stabdė(stabdytojų sąrašas ilgas: nuo Braziaus iki švedų). Kažkodėl Amerikoje parodome visiems špygą.
Nuorodos apačioje.


http://factfinder.census.gov/servlet/SAFFIteratedFacts?_event=&geo_id=16000US1714000&_geoContext=01000US%7C04000US17%7C16000US1714000&_street=&_county=chicago&_cityTown=chicago&_state=&_zip=&_lang=en&_sse=on&ActiveGeoDiv=&_useEV=&pctxt=fph&pgsl=160&_submenuId=factsheet_2&ds_name=DEC_2000_SAFF&_ci_nbr=545&qr_name=DEC_2000_SAFF_A1160®=DEC_2000_SAFF_A1160%3A545&_keyword=&_industry=
Economic Characteristics - show more >> SelectedPopulation Group TotalPopulation
In labor force (population 16 years and over) 8,877 1,358,054
Mean travel time to work in minutes (workers 16 years and over) 32 35
Median household income in 1999 (dollars) 46,320 38,625
Median family income in 1999 (dollars) 58,373 42,724
Per capita income in 1999 (dollars) 34,970 20,175
Families below poverty level 137 105,752
Individuals below poverty level 1,067 556,791

Konsultavimo paslaugos. Kaip gelbėti verslą kriziaus sąlygomis

Nemokamos konsultavimo paslaugos.Darbo žmonių prašymu. Kaip gelbėti verslą kriziaus sąlygomis:

1. Revoliucinio matroso metodas.
Keisti antiliaudinį režimą revoliuciniu būdu. Sudeginti savo mokesčių dokumentus o ir visą mokesčių inspekciją pirmą sukilimo naktį. Po to kaip Dievas duos. Pirmu lėktuvu į Paryžių.
2. Metodas: dirbti ir dar kartą dirbti.
Na čia tik durneliams... iš darbo dar niekas nepraturtėjo...
3. Metodas: darbuotojus motyvuoja ne tik atlyginimas.
Deja šis metodas reikalauja kasdienio kruopštaus darbo. Privaloma kasdien pasakoti darbuotojams apie šviesią firmos ateitį, puikias karjeros perspektyvas, būtiną darbuotojų entuziazmą krizės sąlygomis, laikinus sunkumus, domėtis darbuotojų šeima bei savijauta. Vaizdingai bei reguliariai pasakojant galima nemokėti atlyginimo. Bet po kokių pusės metų supratingesni darbuotojai gali trukčioti galūnėmis ar kristi po stalu tik išgirdę žodžius “šviesi firmos ateitis”.
4. Metodas: sam durak.
O kodėl jums reikia mokėti atlyginimus kvailiems žmonėms, kurie nesuprato kas darosi Lietuvoje ir neemigravo???? Kvailį ir bažnyčioje muša.
5. Verksnio metodas.
Graudžiai verkti dėl žlungančio verslo per televiziją, pas ministrą, seime, gatvėje, kaimynėms, siuntinėti skundus Europos organizacijoms. Gal kas pasigailės arba koks Strasbūro teismas priteis krūvą babkių iš valstybės.

Filologijos berželis – 2

Filologijos fakultete moko labai vertingų dalykų. Aš tarkim įsivaizdavau kad suvidurkintas filologas yra piršto storumo akinių stiklais ir sunkiai besiorientuojantis erdvėje, jeigu tai ne bibliotekos lentynos – bet ne iki tiek...
Spalio viduryje pirmakursiai filologai rašė darbelį anglų kalba kaip orientuotis Universitete. Primenu: nuo rugsėjo 1-osios jau praėjo apie 40 dienų. Nejuokauju, dauguma iki šiol nežino kur švaresni tualetai arba kaip patekti į retesnį kiemelį. Tai ne anekdotas. Mano dukra iš šio darbelio gavo aukščiausią balą. Nes sena vilnietė, tad Universitetą buvo mačiusi anksčiau. Kiti nesugebėjo teisingai parašyti, gavo mažesnius balus....

P.S. Matyt Universitetas išduoda filologijos bakalauro diplomą kai įsitikina, kad kandidatas jau sugeba pereiti Universiteto kiemeliais nepaklydęs. Tada atsiranda viltis, kad žmogų galima išleisti ir viešon erdvėn..

Šiltas radiatoriaus vamzdis

Vakar vakare supratau - visa depresija ir piktumai nuo šalto radiatoriaus vamzdžio. Visa neviltis dėl politikų ir prokurorų nuo šalčmiriavimo. Žmogus prisilietęs šalto metalo gabalo negali auginti orchidėjų arba skristi į kosmosą. Jam nusvyra rankos ir optimizmas keiksnodamas išbėga tolyn link palmėmis apaugusių kraštų, kai apšąlę pirštų galiukai ir marškinių švarių nebeturi, nes nėra kur išdžiovinti. Žmogui prilietus tik šaltą metalą neatšuoliuoja mintis priglausti žmoną. Jam ir taip šalta. Šalto ir drėgno metalo apsuptyje galima tik žudyti priešus. Nes nebus jų gaila nuo vidinio organizmo piktumo.
Tačiau pradėjus šildyti... vos praveri duris, pajauti N a m u s, šilto oro bangomis puikiai pasiekia nosies receptorius vakarienės aromatas, ir pats šiltomis rankomis gali priglausti ką nors irgi su šiltomis galūnėmis. Katė nebereikalauja paimti ją ant rankų ir persikelia žiemoti ant radiatorių. Kūdikis miega ilgai kaip dera kūdikiui. Visi susitaiko ir dalinasi šokoladą. Ir ma juos šunes, apmokėsime ir šildymo sąskaitas. Juk taip jauku.

Visos Lietuvos diagnozė: 1939

Sveiku protu nesuvokiama kaip elitas laisvanoriškai smaugiasi save savo nesąmonių virvėmis. Elitas turėtų kiek pergyventi dėl valstybės, bent jau tiek, kiek elitui reikia valstybės išsaugoti privilegijas ir padėtį. Niekaip kitaip šių dieno elito veiksmų negalima įvardinti kaip idiotų(idiotai - dar kartą patikslinu, kas nesuprato - elitas) tampymą už marionetės siūlų.
Retas žmogelis jau geba įžvelgti elito veiksmuose rūpestį dėl valstybės arba rinkėjų. Ir tas žmogelis – jei jis egzistuoja – turi dievišką įžvalgos dovaną, jei tai įžvelgia.
Ko gero rūpestį valstybe nuo trapių dabartinio elito pečių teks perkelti kitiems.Gerai dar jei ne kremliukams.
Tačiau nekremliukai Lietuvoje neturi net padorios organizacijos, kuri sugebėtų veikti ir nebūtų aptepliota valdančio isteblišmento išskyromis.
Ot daug pasiekėme per 20 metų. Kaip tai primena 1939 metus (irgi po 20 metų valstybingumo)...

Kokių idėjų sklaidą remia turtingosios Europos šalys Lietuvoje?

Pasidomėjau ir pasibaisėjau.
Citata(gramatinės klaidos paliktos taip kaip originale) iš atviri.lt
"Ši ataskaita yra Lietuvos gėjų lygos įgyvendinto projekto “LGBT teisių pripažinimo Lietuvoje teisinės strategijos”, kurį paremė Nyderalandų užsienio reikalų ministerija, dalis."

Tame Nyderlandų karalystės mokesčių mokėtojų pinigais remiamame projekte išdėstytos visos homoseksualistų organizuojamos Lietuvos institucijų, žiniasklaidos puolimo – propagandos strategijos. Iš esmės homoseksualizmo propagandos Lietuvoje vadovėlis/parankinė knyga. Taigi mieli olandų rinkėjai, ar žinote kad jūsų mokesčiai naudojami homoseksualizmo propagandai Lietuvoje? Ar tam pritartumėte? O gal mes galime Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais paremti mečetės statybą Roterdame? Gal taip apsikeistume idėjų sklaida?
Norvegijos fondas(norvegų naftos pinigai, kurių nežino kur dėti) parėmė seminarą “Informacijos skleidimo apie homoseksualizmą švietimo įstaigose metodus”. Gal geriau paremtumėte paauglių sportą Lietuvoje arba projektą “Tūkstantmečio vaikai” vargšėje LRT? Ar jau Norvegijos ateitis visiškai priklauso nuo to kaip dėstomi homoseksualizmo pradmenys Lietuvos mokyklose?
Mano galva Nyderlanduose ir Norvegijoje tikrai per daug pinigų, nebežino jau kur juos dėti....

Blogspot prieš Livejournal. Kur įdomiau?

Livejournal bendruomenė jau seniau susitvėrusi, todėl intelektualine jėga blogspot bendrija vargu bau ar gali pasipriešinti. Šiandien. Bet kadangi mane nervina tie Livejournal užsikodavimai nuo svetimų labai viliuosi jog ir pas mus atsiras pakankami įdomių blogų. Ir galima bus išgyventi vien savais įdomiais blogais.
O į Lj net neverta registruotis ir ten pradėti blogą. Ten jau neįdomu, ten jau sava hierarchija. Kas protingas ir kas dar protingesnis seniai pasiskirstyta ir kaip kiekvienas ilgai dirbantis gerai suteptas mechanizmas girgžda be sutrikimų, tai yra neįdomiai. Pas mus blogspote dar gali sulaukti netikėtumų, o ir kas čia protingiausias/dar protingesnis iki šiol nenustatėme.
Blogas.lt neverta net minėti, ten paauglių bakchanalija. Iš ten jau tiesus kelias į feisbukus.
Gal praleidau kokias įdomias lietuviškas blogų bendruomenes?

Iš moterų enciklopedijos: apie teritorijų užkariavimą

Pasiruošimas: ginklų galandimas teritorijos užkariavimui vyksta nuo pat merginos sąmoningo gyvenimo pradžios.
Ginklavimasis: retam moterų giminės egzemplioriui gamta duoda visus ginklus iškart, kitoms tenka juos tobulinti. Bet pagrindiniai ginklai aiškūs: ašaros bei vingiuotas kūnas. Moterų kūnas padaromas specialiai vingiuotas, slėpiningas ir kauburiuotas, kad vyrai užsipainiotų jame.
Teritorijos pavergimas: kiekvienoje teritorijoje iš pradžių ganosi nieko neįtariantis laisvas vyriškis, tereikia išsirinkti romesnį, teritorija pavergiama palaipsniui, iš pradžių parodomas puikiai apsiginklavusios(kuo daugiau vingių) moters kūno gabalėlis, palaipsniui rodoma vis daugiau, kad teritorijos atstovas įjunktų, bet visko šiukštu negautų iškart. Kai aukai nuo pastangų iškrenta liežuvis ir akys padūmavę reikia greit greit jį apžieduoti ir tada teritorija jau užkariauta.
Teritorijos saugojimas: deja, kai dūmas nuo akių nuslenka vyriškos giminės atstovai taikosi žiedą nusismaukti arba išvis pabėgti. Visą laiką teks saugoti savo teritoriją ant trumpo pavadėlio. Negalima per stipriai pririšti – užsismaugs. Per laisvai - pabėgs. Teritorijos pakraščiuose slankioja moteriškės, kurios pražiopsojo savąjį. Gali nugvelbti. Bet toks moters likimas – saugoti užkariautą teritoriją. Tik gyvenimo pabaigoje kai jau teritorijos vyriškiui painiojasi kojelės, nesusigaudo galvelė ir šokinėja širdelė galima kiek atsipalaiduoti. Sprendžiant pagal demografinius rodiklius – kiekvienai moteriškei dar lieka 10-15 metelių ramaus gyvenimo užkariautoje teritorijoje jau be vyro. Manoma tai verta pastangų.

Kaip barbaras

(utopija)

Barbaras žengė pirmąjį žingsnį perrašant Beresnevičiaus Imperijos Darymą raidėmis, kurios iš kraujo. Tokios raidės tikriausios. Barbaras. Stiprus vyras, kuris gina savo šeimą, gentį. Visa gentis atsako – taip. Ir būk mūsų vadas.
Teisės jam tereikia tiek kiek jis pats ir gentis suvokia teisingumą arba kiek liudija paprotinė teisė perduodama žodžiais. Rašytinius teisės kanonus galima nagrinėti išlepintiems prabangos bei malonumų romėnams, kurie gulinėja termose. Vieno kito romėno auka(kaip jie gudragalviai siūlosi) barbarams net nereikalinga. Visa Roma turi būti sugriauta. Ir to miesto griuvėsiuose net bjauru apsigyventi. Romose barbarai negyvena.
Ir dar vienas persergėjimas. Į mūsų gentį arba genties žemes niekas tenesikėsina, ne tam griaunama Roma, kad įsileisti kitus. Mes įvesime teisingumą ir sukaupsime energiją mūsų Imperijos darymui. Imperija bus net ne plati žemėmis, o tvirta tautos dvasia. Imperija kursis mūsų viduje

19 ir 8

Vienai šiandien sukanka 19 metų, o kitai greit 8 mėnesiai. Bet su abiem man gerai. Ir jos viena kitą mėgsta, susikalba tik viena kitai suprantama kalba.
Jau sūnų neplanuoju. Kažkada norėjau, bet dabar kai pagalvoju – moterys keturgubai šiltesnės. Iš dukrų gaunu gerų emocijų. Kartais tik išgąsdina kai kurie mano genų atspindžiai, ypač toje kuriai 19 – viską žino, bet nežino ką su tomis žiniomis daryti...

Regbis.Lietuva - Andora

Mus mušantis laikas

Viduramžiais kiekvieno padoraus miesto gatvėje garbingiausioje/aukščiausioje vietoje būdavo mušamas laikas. Miestelėnams ir nereikėjo savo laikrodžio. Laikas buvo virš visų. Ir bendras. Laikas mus gerbė, mes gerbėme laiką.
Bet kai kiekvienas turi ant savo rankos dailutį laikroduką arba dar baisiau savo pleputyje laikrodžiuką – tada tas solidus laikas pavirsta milijonu mažyčių laikučių. Laikučiai kad maži, tai laksto ir trankosi, griuvinėja ir ašaroja. Todėl tokie nepatikimi ir vis po vieną.
Tada ateina tas senasis galingasis laikas kuris virš visų ir jau mus muša po vieną. Su savo mažyčiais laikais ir negalime pasipriešinti.

Cirkas vardu Lietuva

Pagal pastarųjų dienų įvykius

95 procentai nelaimingų. 5 procentai juos prižiūri, prižiūrėdami linksminasi visais įmanomais būdais.
Išlenda vienas ir šaudydamas pasako nafik.
Tada 5 procentai atrenka iš savo tarpo penkis nelaimėlius ir numeta juos 95 procentams. Tie nelaimėliai sudraskomi į gabalėlius cirko minios džiaugsmui.
Ir vėl lieka kaip buvę.
Ir toliau lieka ta pati proporcija. 5 procentai valdo 95 procentus. Ir penki procentai linksminasi toliau, bet atsargiau.
Jei 95 procentų tarpe atsiras nauji 5 procentai kurie nutars pakeisti senus 5 procentus, tada bus leveriucija ir bus bėdoje visi 100 procentų.
Moralas - nėra jokio moralo.

Nobelis-šnobelis

Nobelio literatūros premiją gavo Herta Muller iš Vokietijos. Kas per...
Kur premija Peru Vargui Ljosai arba Balkanų Pavičiui. Eilė dar neatėjo?? Numirs gi žmonės. Atėjo laikas tolerantiškai duoti moteriai ir Vokietijai? Radom atitikmenį...buvo neseniai gi Jelinek, austrė ir dar net moteris...
Kas Lietuvoje žino tą šedevrą Muller?

National Geographic debiutas

Lietuvos spaudos rinka pasipildė dar vienu žurnalu. Panašiu vertalu kaip ir Geo. Apie Geo vertimo į lietuvių kalbą keistenybes jau minėjau savo bloge;
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/06/zurnalas-geo-nauju-ziniu-saltinis.html
Pavarčiau pirmą NG numerį. Lyg ir nėra ryškių nusišnekėjimų kaip Geo, nėra jokių straipsnių apie elitą, tai jau nuteikė maloniai. Nemaloniai nuteikė 1938 metų NG straipsnio apie Lietuvą kelios frazės apie labai jau slavišką lietuvių išvaizdą. Labiausiai pribloškė pagrindinė numerio tema – milžiniški medžiai sekvojos ir jų tokios raminančios fotografijos.
Išvada: NG yra netgi kiek filosofinis žurnalas. Sako nurimkite, pažiūrėkite kokie ramūs milžiniški medžiai sekvojos. Pagalvokite apie jų amžių, apie jų stovėseną per visus kataklizmus ir koks mažas žmogutis šalia jų. Galų gale sako pažiūrėkite kokia kitokia gali būti žiniasklaida.
Bet prognozuoju liūdną baigtį ir Geo, ir NG.
Nu nepratę mes taip ramiai skaityti apie sekvojas. Nepratę mes...trūksta kraujo ir skandalo paskonio.

Skaitymo menas ir malonumas

Apšviesiu kaip kaifuoti nuo skaitymo.
Štai elementarus sakinys:
Kai praėjęs pusę kelio pamačiau tamsų vyriškį buvo be penkių dvylika.
Profanas - skaitytojas taip ir skaitytų kaip parašyta. Joukun darbs - atsakytų Petras Cvirka.
Išsilavinęs skaitytojas ypač jei įsivaizduotų šį tekstą parašius Borchesą (arba mane) perskaitytų visai kitaip tą sakinį:
Dantė Aligjeris pradeda savo Pragarą.
Paaiškinimai:
1. Bet kuriam kiek išsilavinusiam europiečiui yra žinoma garsiausia Dantės eilutė: Gyvenimo praėjęs pusę kelio. Jei autorius pradeda savo sakinį tiesiogine citata iš Dantės tai labai tikėtina garsųjį florentietį ir turi galvoje.Tuo ir įsitikinsime kituose punktuose.
2. Ką reiškia pradžia - Kai. Jei supratome kalbant apie Dantę, tai Kai reikštų sutapimą laike su kažkuo svarbiausiu Dantės gyvenime. Svarbiausias jo veikalas - Pragaras.
3. Frazė Tamsus vyriškis ir patvirtina tą - kalbama apie Pragarą.
4. Pamačiau - rašo aklasis Borchesas. Toks aklojo pamatymas tinka apbūdinti praregėjimą, labai didingą įžvalgą/kūrybos procesą, bene svarbiausią gyvenime. Svarbiausia įžvalga/kūrybos procesas Dantės gyvenime – Pragaro kūrimas.
5. Išmušus dvyliktą įvyksta svarbiausi susitikimai ir įvykiai europietiškoje kultūroje.Tingiu net vardinti. O ir tamsos pasaulio veikėjai mėgo dvyliktą pradėti savo darbelius... Taigi nuoroda be penkių dvylika – tuoj prasidės svarbus įvykis. Kodėl skaičius penki? tai magiškas skaičius, paprastai penkiais įrodymais pagrindžiamos visos mano įžvalgos.
Taigi intelektualiai perskaitėme sakinį ir jo prasmė visiškai ne tokia kaip pagalvotų koks urvinis profanas.
Pakaifavote kartu su manimi?

Į penkerius punktus

Polinkis klasifikuoti penkeriais punktais įvairius reiškinius ar moteris savaime suprantama nėra sveiko proto išraiška. Kaip jau minėjau tai matyt pro Eustachijaus vamzdelį prasiskverbusiųjų įtaka. Šitą pripažinsiu ir pranešiu ką dar reikėtų suklasifikuoti, bo laksto neaiškiai ir be krypties:
1. Moterys. Krūvos bandė jas išaiškinti nuo Šopenhauerio iki Erlicko. Bet klasifikavimui bei atidiems tyrinėjimams dar liko daug medžiagos.
2. Vilnius.Labai įtartinas miestas. Kuo aš vyresnis, tuo įtartinesnis tas miestas.
3. Rusija. Kažką rezga. Visi tą žino. Bet tyli.
4. Mūsų ekonomika. Vaikoma įvairiomis kryptimis dar įvairiau nei moterys. Visi ekonomikos galai tamsiuose užkaboriuose. Baisu ir įeiti.
5. Turistai. Nuo rėksmingųjų Ostrabramos ir Cmentarz Rossy mėgėjų iki tyliųjų mažiukų japonų. O kur dar patogiųjų Lietuvos moterų pasiilgę britai.

Baltarusiai išgelbės patriotinį Lietuvos filmą

Beloviežo girioje mūsų kultūros ministras Vilkaitis(tas kuris liepė nebepirkti knygų) įtraukė į „Geležies dienos“(kas nežino tai didysis tautinis kinoprojektas apie Žalgirio mūšį) filmo prodiusavimą ir baltarusius. Savo jėgomis nepajėgėme padaryti aukštos prabos tautinį filmą , dabar darysime su baltarusiais tautinį – patriotinį filmą??? Už Lukašenkos pinigus?
Gal per stipri Vilkaičiui zubrovka buvo?


Nuoroda baltarusiška, bet suprasti galima:
http://nn.by/index.php?c=ar&i=30213

Kažkas seka pėdomis

Įtariu kad kažkas seka Beresnevičiaus, o gal net pačio Palemono Dračiulos pėdomis. Čia tokių etiudų daugiau:
http://naujapilis.livejournal.com/tag/filosofijos+etiudai
Man labai smagiai susiskaitė. Vienas etiudas kaip pavyzdys apačioje.

Filosofijos istorijos etiudai. Lietuvos filosofija. Šliogeris grįžta namo.

„Mes nematome pasaulio, o tiktai prieš mus tyvuliuojantį Niekio vandenyną.“ – kalbėdavo Šliogeris. „Mes savo rega ir kitais pojūčiais nebeturime tokio ryšio su pasaulio daiktais, kokį turėjo senovės graikai. Tai ką mes matome yra ne tikrieji daiktai, o iš juodosios Niekio bedugnės išnyrantys fantomai ir pamėklės. Mūsų mąstymas blaškosi priešmirtinėse konvulsijose, pakliuvęs į negailestingus Niekio žabangus. Štai imkime medį. Ar mes matome jį, kai kasdien einame pro jį į darbą? Ne! Iš tiesų mes į jį atkreipiame dėmesį tik tuomet, kai vieną kartą, kaip visada, eidami pro šalį pamatome tą medį nupjautą. Tik tuomet, kai prieš mus atsiveria kelmo esinys, šviečiantis ką tik benzapjūklo padaryta žaizda, tik tuomet mes, Niekio sūnūs, imame suvokti koks tas medis buvo nuostabus. Bet jau būna vėlu. Medis jau būna nugarmėjęs besotės Niekio prarajos verpetuose, jį jau būna prarijusi begalinė Niekio kiaurymė.“ – rėždavo Šliogeris nepagražintą teisybę visiems tiesiai į akis.
Štai eina Šliogeris vėlų vakarą iš paskaitų. Tamsu, įkyriai ir smelkiančiai purškia lietus, suka šąlančius sąnarius. Priėjęs savo namus pamato suvažiavusias gaisrininkų mašinas, išvyniotas ir ant žemės numestas gesinimo žarnas, po gaisro gesinimo berūkančius gaisrininkus ir iki pat pamatų supleškėjusį savo namą. „Tikriausiai čia dėl paliktos įjungtos viryklės“ – išpūsdamas „San George“ cigaretės dūmą sako Šliogeriui vienas iš gaisrininkų. Žiūrį Šliogeris į nuodėgulių krūvą, užpiltą storu gesinimo putų sluoksniu... staiga dvelkteli stiprus ir žvarbus vėjo gūsnis, lietaus lašai pasunkėja... „Koks gražus mano namas“, pagalvoja Šliogeris.

Kreivarankis

Virusai kompiuteryje

Kompiuteriai namie mėtosi vos ne kiekviename kambaryje, o keliuose(kambariuose, ne namuose) net po du. Suprantama tarp tokios gausos nėra nė vieno normalaus. Kai kuriuose neatnaujintos virusinės programos. Va tokį pamestinuką neseniai įjungiau, ir ką, vos slenka. Kaip vergas į vergų turgų.
Ir kartą gulėdamas tamsoje, kai už lango bučiavosi su šlapiais medžių lapais vis painkšdamas kardinalusis rudens vėjas aš išpiltas šalto prakaito supratau, jis - neišvalytas, va toks kupinas sulyg metalinės dėžės kraštais visokių priešiškų virusų ir trojanų. O aš šalia jų miegodavau. Naktimis kai aš prarasdavau budrumą maži ir plaukuoti virusai išlįsdavo iš kompiuterio ir vorele tipendavo man į ausį. Toliau per Eustachijaus vamzdelį patekdavo jau smegenysna bjauriai piktdžiugiškai kikendami. Jie - priešai – sulindo į mano galvą, pridiktavo keisčiausių fantazijų, tamsiai išspalvino mano paakinius maišelius, apkrėtė polinkiu nesustabdomai valgyti(būsiu tuoj kaip Grumlinas – 145 kg) ir supykdė su pažangiuoju pasauliu. Na kas pažangiausi tikiuosi žinote: Donskis su draugeliais.
Taigi, jei ką, aš nekaltas. Virusai kalti. Ir tie - kaip jie - trojanai. Kaltas tiek kad rankų neploviau., o ir gyvendamas pamėklių pamėgtame Vilniuje privalėjau labiau būdrauti.

Nepadorioji teatro istorija

Ši nepadori bet smagi istorija įvyko giliais sovietiniais laikais Tagankos teatre Maskvoje. Tagankos teatras anuomet buvo pati pažangiausia vieta Sovietijoje.
Aktoriai be teatro lyderio Jurijaus Liubimovo(gastroliavo) paskubomis surentė Meistro ir Margaritos spektaklį. Grįžo iš gastrolių pats Metras ir pats nutarė peržiūrėti, o jei reikia ir pataisyti spektaklį. Jei pamenate romaną yra baliaus scena, kur Margarita priima svečius nuogutėlė.
Tai žymusis Tagankos teatro režisierius, visokiausių teatrinių premijų Vakaruose ir Rytuose laureatas Jurijus Liubimovas patikrino visas teatro artistes toje scenoje. Jo spektaklio koncepcijai buvo svarbiausia peržiūrėti kaip kiekviena iš jų atrodo nuoga.
Likusios rolės buvo padalintos/patvirtintos be didesnių peržiūrų.
Spektaklis pavyko anšlaginis, buvo rodomas bene trisdešimt metų.
Ką reiškia taikli Metro akis...

Slaptasis senelis

 Kažkaip prisiminiau. Net toks užkietėjęs diedas kaip aš irgi turėjo senelį. Tik iš vienos pusės ir slaptą. Iš kitos pusės senelio išvis nebuvo. Tik senelė, kuri kepdavo mielinius pūstus blynus. O bobutė kepdavo plonus, nemielinius. Apskritai giminėje vyravo matriarchatas. Moterys viską žinojo ir viską tvarkė. Tik tolimesnėje giminėje buvo protingų vyrų, kurie valdė šeimas. Per tokią giminės bevyrystę ir aš nesusitvarkau su moterimis...


Slaptasis senelis negyveno su bobute, nes iš pradžių gyveno Vorkutoje apie 20 metų, po Estijoje, po to Lietuvoje, bet ne Utenoje. Vienu žodžiu nuo pokario jau ne su šeima. Todėl ir slaptas, man jo beveik nerodė.

Slaptasis senelis man pradėjo labai patikti per degtinę. Jau kai galėjau oficialiai vartoti kartą jis sėdo su tėvu ir manimi gerti degtinę.Moterų prie stalo nebuvo. Tėvas greit atsipalaidavo ir užmigo. Senelis nužvelgė mane, aš laikiausi guviai. Matyt kažką vorkutiškai intiško turėjau ir slaptasis senelis pasišukavęs ūsus kaip pas Smetoną išdėjo viską. Aš ir aštuoniolikos mokėjau klausyti.

Geriausia tauta pasaulyje tai politiniai ukrainiečiai, Vakarų Ukraina, tie net lageryje atsilaikė prieš visus, net kriminalinius padurdavo jei reikia, pasakė kas buvo išdavikas, anas sutikęs senelį dar kažką apie tokį laiką slebizavojo, pasakė kokia dalis jų grįžo iš lagerių – trys iš šimto penkiasdešimt. Didelis buvo jų etapas iš Utenos. Tai tie trys sugebėjo grįžę susiskaičiuoti. Dievo nėra, turtą reikia laikyti auksu, moterų meile netikėti, bet šiaip moterys yra smagu. Ta proga ir davė kelis auksinius caro rublius. Daug prikalbėjo. Nuo tada pradėjau didžiuotis jo kietais genais.

Kai sirgo vėžiu paskutiniais metais po pagalve slėpė neišgertas tabletes. Niekuo netikėjo. Daugiau žiūrėjo pro langą. Dar šukavo ūsus.

Likusi giminė taip ir mykė apie slaptąjį senelį. Po smerties abu su bobute paguldė į vieną kapą. Iš jaunesnių niekas geriau ir nepažinojo jo. Liksiu greit ant svieto paskutinis su juo gerai pakalbėjęs.

antkapiai

Žanas Muchamedovas.1961-1999
Aišku gyvenau per trumpai, nes prasigėriau. Bet sukos nors būtų kas pasidomėjęs kodėl aš Žanas kai Muchamedovas.

Cicilija Ruzgienė 1897 – 1976
Visus savo giminės vyrus palaidojau, bet nei vienas manęs taip ir nepavadino pilnu vardu. Visi trumpino mano vardą.

Antanas Dėdelis 1896- 1927
Elena Dėdelienė 1886 – 1946
Aš jau buvau antras našlės vyras. Ir taip pat miriau neturėdamas nė trisdešimties kaip jos pirmasis.

Juozapas Tomkus 1927 – 1945
Miriau nuo apendicito. Net nepatogu, tais metais nuo ligų niekas nemirdavo.

Juozapas Ramoška 1919 – 2008
Labai ilgai gyvenau, išgyvenau net ir po karo, išsislapsčiau 20 metų ir nuo ruso, ir nuo miškinių.

Dantis ir žodis

Dantis ir žodis(iš tėvų auginimo)




Tėtę auklėjau. Šiandien pirmą kartą pasakiau du žodžius ir abu buvo mama. Be to turiu vieną dantį , bet iki šiol atsisakau tėtei jį parodyti. Apčiupinėjimo būdu tėtė randa dantį, bet šiaip jam nerodau. Ir ant graužiamo obuolio matyti danties žymė. Mamai dantį parodžiau, tai ji ir išplepėjo tėtei. Pleputė. O tėtė vaikšto išsižeidęs ir šneka, jog irgi augino vaiką, na gerai kažkiek augino...Kodėl jam nerodoma ir nesakoma?

Jei tėtė dažniau su manimi žais ir leis paspaudyti kompo klaviatūrą tada gal susitarsime.

Mes ne vieni

Mes ne vieni. Vatikanas oficialiai su mumis:
http://www.balsas.lt/naujiena/312086/vatikanas-es-kelia-gresme-valstybiu-tapatybei-tradicijoms-ir-istorijai/rubrika:naujienos-pasaulis-esireuropa


Individualios Europos šalys turi savo tapatybę. ES joms primeta savo įstatymus arba pažiūras ir jie neturi atitikti vietinių tradicijų ir istorijos. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui Airija, logiškai tam priešinasi“ - teigė T. Bertone.


„Jei pavyzdžiui Europa pripažino homoseksualų poras kaip lygias santuokas, tai prieštarauja jos pačios istorijai. Ir būtų teisinga tam priešintis. Bažnyčia nori paskatinti šalis šiuo atveju“ - kalbėjo Vatikano valstybės sekretorius.

Vatikano pozicija vis dažniau mane pradžiugina. Vienintelė blaiviai pasisakanti valstybė. tarp kitų užsitoleravusių.

Trumpulis - talento pusbrolis

Trumpulis - talento pusbrolis.
Konkursas su prizu.

Ruduo puikus laikas visu grožiu išsiskleisti depresyvioms lietuvių nuotaikoms.
Be to norėdamas pagrįsti, jog laukiu vyriškos literatūros trumpulių, ir net įsipareigodamas finansiškai atsiųsti nugalėtojo adresu materialų prizą(kai darydavau anksčiau konkursus prizai realiai keliavo adresatams, net vardo nereikės, pakaks tik adreso su inicialais), skelbiu trumpos istorijos (trumpulio) konkursą.
Bet jame būtinas siužetas, būtina istorija, pasijaudinimus bei liūdnus praėjusios meilės aprašymus atmetu iškart satrapiniu būdu. Rašot trumpulį tik lietuviškai(net pageidaučiau be klaidų, bet kai pats ne filologas...) ir ne daugiau 400 žodžių. Vienas autorius – vienas trumpulis. Kad nebūtų aferų – susikurkite vardą google. Be to neuždėjau N-18, tai prašau kiek lengviau jei sekso tematika...
Komisijoje bus Amliw ir/arba Buka ir/arba Liutus(tikras filologas). Aš būsiu komisijos pirmininkas. Balsavimo sistemą siūlau kaip su poezija būdavo, imame du iš eilės ir balsuojame voliuntaristiškai trise kuris geresnis?
O gal siūlote kitokį konkursą?

Partizaninis marketingas(Verslo klasė.Prenumerata)

Maloniai pradžiugino Verslo klasės vadovybės ekonominis šaunumas ir pigių/nemokamų marketingo veiksmų pomėgis kriziaus sąlygomis. Pasirodo Verslo klasė į savo kolektyvą susirinko beveik visus įdomius livejournal.com lietuviškus blogerius. Net ir mano labai gerbiamas Liutus taip pat tose galerose.
Taigi vieną rytą vyr.redaktorius, kiek suprantu Aurelijus, dailiai išsuko rankas visiems savo laisvojo žodžio meistrams rankas ir kitą dieną pasirodė gražūs skelbimukai apie Verslo klasės prenumeratą visuose tuose geruose bloguose. Įdėjo vienodus skelbimukus laisvojo blogo meistrai kiek raudonuodami, su visokiais reveransais. Bet įdėjo. Tingiu vardinti. Jų daug. Tai dabar į tuos blogus jau teks žiūrėti rezervuotai kaip į kažkokio verslo įvaizdžio formavimo komandas arba į partizaninio marketingo specialistus, bet jokiu būdu ne kaip į laisvų blogerių išraiškas.
Bet iš kitos pusės, žmonės tai gabūs, protingi, jų nuomonė turi svorį blogijoje, užkalbės negyvai jei ką. O žurnalas gal ir nieko ta Verslo Klasė. Net aš skaitęs.
Gal verta dėl viso pikto įsidėti tą patį skelbimuką? Kaip manote?

Apsakymas apie rašytoją Joną VIII dalis

Angelai sargai atsikratė prastai kvepiančio krovinio aukštai(kaip ir dera angelams) virš sugriauto Vilniaus Kalnų parke. Krovinys gal valandą buvo negyvas, po to išstūmė kelis liūdnus garsus ir pavirto dejuojančiu, apdaužytu Jonu. Rašytojas pažvelgė žemyn – Vilnius sugriautas, jo gyvenimas sugriautas. Jėzau su jėzusiukais. Viską taisyti ir kuo greičiau. Pirmiausia Jonas atstatė Vilnių. Gyvenimą taisyti, o ir sveikatą geriausia nesugriautame mieste, ypač jei tas miestas prifarširuotas čeburekinių ir moterų.
Po to Jonas atgaivino savo galinga plunksna, tiksliau kinietišku tušinuku, Leokadiją.
Kaip tikra moteris Leokadija iškart apsiverkė ir atleido vyriškiui viską. Nes jautė daug anas prisidirbo per jų išsiskyrimo laiką ir geriau nesiaiškinant iškart viską. Viską, viską, net gėjavimą, vėl tikru vyru sudarytu iš vyno ir kraujo padarys kaip mat – tik atiduokite man jį...
Jonas patikimose moteriškose rankose atsipalaidavo ir leidosi nešamas moteriškų ašarų srovės kaip sielis Tiškevičiaus laikų Nerimi. Ateina toks laiko tarpsnis kiekvieno vyro gyvenime – atsiduoti moters rankoms....
Ar ilgai išlaikys tos kibios moteriškos rankos neramųjį rašytoją? Ar neatsibos Jonui išlyginti balti marškiniai ir tvarkingas gyvenimas? Žinios apie tai IX dalyje, žinoma jei pavyks kai kam išgalvoti IX dalį...