Apie Taškento milicininkus

Viena įdomiausių žmonių grupių po liuli(Azijos čigonai) Taškente yra milicininkai. Vargšų vargšai. Pats Uzbekijos prezidentas neapsikentęs liepė išvyti vieną dieną visus pilvotus(vien už šitą niekšybę man Karimovas nelabai)  milicininkus iš darbo. Stambesnius gerus darbuotojus vadovybė slėpdavo tolimuose kabinetuose ar mažose gyvenvietėse. Tai kažkoks padoresnis išorinis vaizdas porą mėnesių buvo. Kol prisimaitino pilvus nauji...

Bet koks užsieniečio kreipimasis(bandžiau) dėl nuorodų sukelia baisią sumaištį vargšo milicininko smegenyse. Nes tai gali būti - prokuratūros provokacija, saugumo provokacija, šiaip teroristas ir tuoj sprogs. Vienu žodžiu atsakyti kur tokia ar kitokia gatvė milicininkas nepajėgus. Geriau prie jų nelysti su sunkiais klausimais. Kaip pasakojo vietiniai žinantys, norinčių dirbti milicininkais pakanka ir vadovybei paprasčiau skundų netirti, o iškart atleisti apskųstą pareigūną. O darbų nėra, taigi milicininkauti norinčių eilės. Šioje vietoje paminėsiu dar vieną visiškai antgamtišką Uzbekijos ypatybę, ten duodami kyšiai, kad pakliūti į kariuomenę. Tik po kariuomenės gali gauti valdišką tarnybą, tame tarpe ir milicininko darbą.

Jei Vidurinėje Azijoje prasideda kokie rimtesni neramumai pirmi slepiasi milicininkai. Nes juos žudo abi pusės. Ir milicininkai tą žino iš anksto. Jie nekenčiami kaip klasė. Po darbo milicijoje negausi jokio kito darbo. Joks padorus darbdavys nepriims į darbą milicininko. Vienintelis variantas taksauti.

Ką gali milicininkas: tai gracingu lėtu Odesos vagies žingsniu mojuojant krivūle prieiti pasiimti duoklės iš prasikaltusių vairuotojų. Lėto inspektoriaus priėjimo ceremonijos metu vairuotojas jautriau pajaučia visą savo situacijos tragizmą bei kelių tūkstančių somų praradimo neviltis sušvelnėja. Šitas reginys įspūdingas ir milicijos mokykloje tik to matyt ir moko. Dar labai gracingai milicininkas vos pajudina ranką, kai reikia poste praleisti automobilių virtinę. Tik tikras taškentietis sugeba įžvelgti rankos judesį. Aš nepastebėdavau.

Ir paskutinė baika šia tema. Taškento kelių milicijos viršininku buvo specialiai paskirtas žmogus be giminių. Ir pirma savo darbo dieną liepė areštuoti visus kurie prisistatys jo giminaičiais. Kitą rytą visose Taškento areštinėse nesutilpo viršininko naujieji giminaičiai.

Boney M. Bobis Farelas mirė

Šiandien Peterburge mirė Bobis Farelas, nepamirštamas šokliukas iš Boney M. Jam buvo jau virš 60
Babilono upės , Ma Baker, Rasputin ir  t.t. Visas mūsų diskanas.

Ech, Beresnevičius...

Va jei norite supažindinti rusakalbius draugus -  Beresnevičiaus knygelė vaikams rusiškai.
Bet ech kad būtų gyvas Gintaras Beresnevičius, kiek dar visko perskaitytume. Už mane jaunesnis buvo...
Ir vėl kvaila mirtis iš neaiškiųjų tarpo - kaip pulkininkas Pociūnas, Drąsius Kedys.
 2010 metai ir liūdni tuo, išlipame iš ekonominės duobės, bet dar didesnėje kitokioje duobėje esame.

Pilietinio karo laikų kino kamera ir filmas apie taiką

Jei prisimenate rusiškus filmus apie pilietinį ir antrą pasaulinį tai pamenate gal kinooperatoriai ranka sukdavo tokią rankenėlę kameroje, kad galėtų filmuoti. Tokia senovinė senovė. Bet ir man teko gūdžiame XX amžiuje jau antroje jo pusėje susidurti su tokia technika. Vienoje sovietinėje aukštojoje mokykloje kuriai teko garbė suteikti man išsilavinimą, nors patys matote anoks ten mano išsilavinimas, taigi toje alma mater buvo kino mėgėjų būrelis ant popieriaus ir būrelyje buvo reali kino kamera Krasnogorsk.


Kaip dabar pamenu, ranka stipriai kelis kartus pasuki rankenėlę ir kamera sugebėdavo beveik minutę filmuoti. Matavome - ilgiau kaip 52 sekundes netraukdavo, bet filmavimo laikas buvo labai įvairus. Taip pat šansas kad juosta išsiryškins buvo irgi apie 50, bet procentų. Ir negalėjome su tokia kamera filmuoti ilgus liūdnus lietuviškus filmus.

Būrelio vadovas vieną dieną leido mums paplanuoti kameros panaudojimą chaltūros tikslams – vestuvių filmavimui, jei padarysime pavyzdinį būrelio filmą pagal pasiūlytų temų sąrašus. Iš komjaunimo komiteto patvirtinto sąrašo pasirinkome mažiausiai durną temą Миру-Мир ir sukūrėme greituoju būdu scenarijų “Vaikai išveja iš kiemo karą”. Nes spaudė laikas, artėjo užsakytas vestuvių Kaune filmavimas. O iš Kauno anais laikais grėsė didelės babkės arba didelis į snukį jei ne.

Kadangi iš viso kino mėgėjų būrelio pats baisiausias ir tuo panašiausias į imperialistinį karą buvau aš, visiškam socrealizmui sustiprinti buvau dar apmaukšlintas ausine sibirietiška kepure, aprengtas savo kailinias į kurių abi kišenes tilpdavo po natūralaus 0,7 litro vyno butelys ir nė žymės.

Pagal scenarijų Senamiesčio kieme aš pirmas 30 sekundžių klastingai sėlinau kupinas imperialistinių kėslų. Kitame kadre keli vaikai turėjo išvaryti mane sniego gniūžtėmis ir po to kadre pasirodo kartonkė su užrašu – “Karui – ne”. Trumpai bet talentingai. Kino mėgėjų festivalyje užsimerkęs luptum pirmą vietą, nes dar papildomai labai ideologiškai teisinga. Pirmas kadras pavyko. Bet niekingi kino būrelio nariai persistengė. Perbėgo per kelis kiemus ir per daug emocingai instruktavo sušauktus filmuotis keliasdešimt vaikų. Klaikiai didelė minia išbėgo iš už kampo vieningai, visiškai netikėtai ir mėtė į mane akmenis(vietoj scenarijaus lengvų gniūžčių) ir viską ką rado kokiuose šešiuose kiemuose aplink.

Karui buvo tikrai blogai. Gumbuoti akmenys bei metalurginiai gaminiai leido pajusti tvirtus pacifistinius Senamiesčio vaikų įsitikinimus galvoje ir žemiau. Kartonkės “Karui – ne” jau net nereikėjo.

Filmas pavyko, visiems buvo juokinga žiūrėti kaip laksto po akmenų kruša realiai išsigandęs imperialistinis karas ir būrelio vadovas leido mums pasiimti Krasnogorską vestuvėms Kaune filmuoti.

Bet apie tai antroje memuaro dalyje.

Gautų kalėdinių dovanų sąrašas, neypatingas toks

Neypatingas toks. Galėjo būti ir geriau. Bet…


1. Marškinėliai su Balkanų moters Zodiako ženklu – nuogu vyriškiu nuogu užpakaliu pilstančiu vandenį iš kibirėlio. Kažkoks labai jau dviprasmiškas palinkėjimas. Tikėjausi bent jau kokios erotinės moteriškos fotografijos ant tų marškinėlių, deja….

2. Kojinės , keli variantai. Gerai ir suprantama šią žiemą. Saldainiai taip pat suprantama.

3. Keptuvė, kurioje sveikai kepamas maistas. Už maistą  - visada. Vėl gera ir teisinga dovana.

4. Stilinga modžachedka pilkos spalvos. Kas nežinojo tai grynos vilnos nuleistos padangos formos dušmanų ir talibų galvos apdangalas. Baisu su modžachedka užsiraut ant kokio tolimo karo silpnanervio veterano.

5. Labiausiai mistinė dovana. Zuoko ir Zuokienės fotografija ant Rotušės laiptų. Ilgai galvojau apie jos prasmę. Prisiminiau man atminty įstrigusį kažkada vaizdą: lekia sedžvejumi per prospektą grafas Zuokula, visas rūstus ir veidu virš minios. Tada sugalvojau, įdėjau fotografiją į langą Artūro veidu į įšorę. Manau baidys blogio jėgas ir visokius į mano turtą svajojančius kėsintis praeivius.

Pinigai, meilė ir Led Zeppelur

Visi tikriausiai privargo su dovanomis, bent jau klaikus judėjimas prieš šventes aplink supermaketus tai teigė.

Na o mes vadovaujami Balkanų moters beveik visas dovanėles pasidarėme internetu gruodžio pradžioje ir išdidžiai žiovavome kai kiti lakstė. Tiesa sau darėmės paskutines dovanas ir supainiojome fotografijas ant marškinėlių. Aš vaikštau pasirėdęs marškinėliais su Balkanų moters Zodiako ženklu, ji su savo fotografija.

Privargau tik aš, nes vyresniai dukrai rūpinausi dovanėle pats be žmonos pagalbos(vyriškas orumas, galiu pats). Taigi įžengiau į COPY1 Baltupių saloną ir parašiau kokius užrašus noriu matyti ant skėčio – make love not war, pasifiką, Led Zeppelin ir t.t. Baikšti mergytė vadybininkė perskaitė ir linktelėjo - jo, padarysime. Po kelių dienų ji parodė skėtį su tokiais užrašais: Mane Love not war bei Led Zeppelur.

- Čia kas? - paklausiau.

- Kaip kas, užrašas - pinigai, meilė ir ne karui, kaip užsakėte.

Po ilgesnių diskusijų interneto pagalba įrodžiau vadybininkei, kad pinigai rašomi ne taip angliškai, o ir jų man nereikėjo, man reikėjo hipių šūkio Mylėkis – nekariauk, kad yra tokia labai senovinė muzikos grupė Led Zeppelin. Mergytė netikėjo, bet pasidavė, matyt galvojo senas kvailys, nežino anglų kalbos ir ko nori, dar ištiks infarktas…

Prieš pat Kalėdas atidavė man jau gerą skėtį, su teisingais užrašais. Vyresniai dukrai patiko skėtis, bet matyt jau kitoms Kalėdoms visas dovanas atiduosiu rūpintis Balkanų moteriai, jai lengviau einasi tokie reikalai…

Kalėdos? Cha, Naujieji Metai!!!

Užsinorėjau kažko šventinio ir giedro. O tai vis kažkuo nepatenkintas, zirziu ir ironizuoju.
Nes visi dabar - Kalėdos, Kalėdos. O aš pamenu CCCP laikus, kai pagrindinė ir klaikiai visuotinė šventė būdavo Novyjgodas. Labai tikslūs vieno seno žydo Bormentalio atsiminimai apie tą laiką:
Помню только как проезжая мимо какой-то компании с мужиком в костюме Деда Мороза, высунулся по пояс из окна "Волги" и истошно орал:
- Люди! Не верьте ему! Он – самозванец! Это я настоящий!
Visas puikus memuaro tekstas čia:
http://bormental-r.livejournal.com/22337.html#cutid1

Užburtas ratas

Normalūs lietuviai Lietuvoje augina vaikus. Juos bara už nepažangias mintis ES fondų išlaikomi nenormalūs žmonės, kurie nei vaikų, nei šeimų neturi ir todėl turi daug laisvo laiko bei laisvų pinigų.
Užauginti lietuvių vaikai važiuoja dirbti į ES šalis, kad už uždirbtus jų pinigus ES fondams vėl būtų galima perauklėti dar likusius normalius lietuvius Lietuvoje, kad nenormalūs žmonės yra gėris bei būti lietuviu yra fašizmas.
Užburtas ratas baigsis tik kai lietuviai Lietuvoje nebeaugins vaikų, nes yra gėris neauginti būsimų fašistų ir būti nenormaliu?
Bet kas išlaikys tada tuos pasenusius nenormalius?
Su artėjančiomis Kalėdomis kol kas visus, gal greit jau ir ši šventė bus nelabai toleruojama ES…

P.S. ... ir dar taip nedrąsiai prisiminsiu, jog turime tokį vis dar galiojantį dokumentėlį su pačio Vytauto Landsbergio parašu, kuriame parašyta:

Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Tas dokumentėlis čia;
http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

Batka ir Šatrijos

Blet, su kuo  mūsų vardu draugavo Grybauskaitė, su Batka, darė realpolitik. Po kruvinų  įvykių Minske Grybauskaitė jau man primena Šatriją Prunskienę. Niekada, niekada su bet kuo į Rytus nuo Naujosios Vilnios  negalima užmegzti normalių santykių, patys paspringsime krauju.
Vienas iš daugelio baltarusių, kurie nevilty:
Аллюзии с Россией после силового переворота доходят до абсурда: половина города (все те, кого можно было бы отнести к аристократии, интеллектуальной, финансовой, деловой) всерьез говорит об отъезде... Девушка, рыдавшая навзрыд, при людях, когда по ящику осунувшийся и посеревший Романчук, за которого она голосовала и за которого уговорила голосовать родителей, читал бумажку с "осуждением" "беспорядков". Октябрьская, снег на которой был розовым от... Люди с разбитыми лицами, кидавшиеся под колеса машин - пусть собьют, только не к этим... Даша Вожык, кричавшая: "Куда мы отступаем, там ведь бьют людей! Им надо помочь!"
iš čia;
http://martinovich.livejournal.com/32920.html

Visimirsime

Mes organizavome filosifinį disputą ir kai jis baigėsi, sutarėme itk dėl vieno aiškaus dalyko – visimirsime.


Todėl nuliūdome, nes bendras sutarimas buvo toks nepaguodžiantis.

Ėjome gatve ir kartojome – visimirsime.

Tada nusipirkome vyno, pigaus nes aišku pinigų neturėjome, kai galvos užimtos tokiu liūdnu refrenu.

Kai jau buvome girti tada ėjome sakėme ir kitiems gatvėje šitą naujieną.

Tada kurie iš mūsų nepabėgo, tuos sumušė chuliganiškų paskatų praeiviai. Tai ir pasakė – nefik gąsdinti. Pirma mirsite jūs.

Taip pasakė ir milicija kai rašėme pareiškimą. O mes ką, mes iš filosifinių disputų būrelio, mes sakėme tiesą.

Pasisekė tiems kurie pasakė naujieną vieną kartą ir dingo. Jų nesumušė ir jie nerašė pareiškimo.

Kilimas geras, nes už 50 litų

- Kilimas, didelis, tik 50 litų, - sušuko Balkanų moteris ir pradėjo rengtis.


- Kur? - dar spėju pasidomėti, bet kiek per vėlai.

Kai apmąstęs problemą paskambinau Balkanų moteris jau važiavo atgal, laiminga, nusipirkusi kilimą, kaip sakė beveik naują, didelį ir visai gražų. Prakeiktas internetas. Ir iš kur jame tokios pigios kainos, taip pamaniau aš ir pasidomėjau visai logiškai, o tai kodėl pardavė šeimininkai, gal labai per įkurtuves apvemtas ar kokios kirvarpos įsiėdę. Ne, jie gyvena Lazdynuose, jauna šeima, geri žmonės, ir tiesiog kilimas jiems per didelis.

O jei mes gyvename Baltupiuose tai jau mums tiks, ciniškai sau pagalvojau. Bet griauti gerą balkanišką nuotaiką(visada tu taip kai aš ką nusiperku) jau nenorėjau. Gal tikrai gražus ir bus kaip tik.

Kilimas tikrai buvo beveik naujas, beveik gražus, tik už 50 litų ir netilpo. Kojoms buvo šilta. Na pasitarę nusprendėme nieko čia tokio, kad durys neužsidaro į didžiausią kambarį ir kai kur prie knygų lentynų kilimo kraštai kiek užsiraitę į viršų. Taip savaitę kilimas pragulėjo, kūdikis kelis kartus užkliuvęs nuvirto, bet minkštai, juk visuose kambario kampuose buvo užsiraitęs į viršų turkų išradimas. Tačiau tie užsiraitymai Balkanų moteriai pradėjo kiek nepatikti, nors ir už 50 litų. Dar kelis savaitgalius kilnojome baldus ir bandėme gražiai įkišti kur nors tuos prakeiktus kilimo kraštus. Bet nepavyko. Kilimas nesusigulėjo tad jo kraštai raitėsi į viršų ir durys niekaip neužsidarė.

Vakar lovoje Balkanų moteris prieš užmigdama pasakė:

- Bet geras kilimas. Tik 50 litų. O vasarą galėsime suvynioti ir pastatyti į kampą.

- Taip, - pritariau..

Tik liūdnai pagalvojau kur tas kampas šitam monstrui įgrūsti. Matyt  ir mes į internetą. Pavasarį ieškokite kilimo po 50 litų.

Pilnas kalėdinės dvasios, bet vėl apie jas

Laikas nuo laiko man galvon ateina neramios mintys. Štai viena iš paskutiniųjų – ar galima perauklėti moteris, visiškai. Ir jei galima tai tada į kurią pusę. Ko man(mums, vyrams, plačiai įsisvajojus)iš jų norėti. Pats šio klausimo atsistojimas jau yra mano galva labai patiniškai vyriškas aktas. Gal dar kas prisimena - mes juk medžiotojai ir kariai. Juk daugumai – prisipažinkite bent sau - geriau tolerantiškai išsigandus tupėti po šluota ir negriebti moteriškių nei už vienos jautrios feministinės vietos.


Taigi po šios šaunios įžangos toliau tęsiu nebe taip galingai. Jos – moterys – egzistuoja ir labai sunku man sugalvoti ką jose keisti. Galima sureguliuoti garsą . Bet iš kitos pusės nebeįsiviazduoju netarškančios kaip genys į medį moters. Tylios moterys galanda peilius nužudymui arba jau ten, Per Lašeze ar Rasose. Pagerinti moterų grožį, o kam to reikia, bus pavydu svetimiems vyrams, o savos jau įprastos. Vaikus jos augina neraginamos, jei skyrybos tai ir neatimsi jų, taip moterys pripranta prie vaikų. Valgyti net daro ir skaniai, kai kurios.

O kad jos irgi kažko nori gyvenime, tai natūralu. Gyvos gi bei neatsparios vyrų grožiui..

Va taip keistai atėjo pas mane kalėdinė geroji dvasia. Perteikiau ją jums. Bet neradau apie ką parašyti, tai kaip visada, apie moteris.

TAPI: fantastiškas amerikonų projektas laimėti Aziją

Centrinėje Azijoje per amžius vyko Didysis Žaidimas. Dėl įtakos dažniausiai kovėsi Rusijos imperija ir Didžioji Britanija. Bet mano galva labai fantastišką projektą ir galimą proveržį visoje Centrinės Azijos politikoje atliko amerikonai. Tai šį gruodį Ašchabade pasirašytas dujotiekio TAPI (Turkmenistanas – Afganistanas - Pakistanas- Indija) statybos iki 2014 m susitarimas. Šiuo dujotiekiu atkertami pagrindiniai priešai XXI amžiaus Didžiajame Žaidime. Rusija negauna monopolio turkmenų dujoms. Kinija ir Iranas praranda savo šansus dujų tiekime iš Turkmenistano. Afganistano gentys gauna solidžias pajama ne tik iš heroino, o iš civilizuoto verslo – dujotiekio apsaugos. Amerikos kariuomenė išvedama kaip tik 2014 iš Afganistano ir ten lieka verslu užsiėmę gentys. Galų gale verslo interesų pagrindu susitaiko Indija su Pakistanu.


Fantastiškai sėkmingas projektas Amerikai.

Aišku jei pavyks. Gražus toks Didysis Žaidimas.



http://inosmi.ru/india/20101216/164957557.html

Naujokui, viršuje

Gerai ir graudžiai paverkus dėl didelio darbo žmonių nedėmesio lankomumas padidėjo kokius tris kartus ir todėl visiems trims mano blogo skaitytojams - naujokams padėsiu. Nemokamai.
Nereikia kasdien mano blogo skaityti ir dėl to gadintis nervus ir virškinimo sistemą. Viršuje po blogo pavadinimu yra skyrelis Geriausi 2010 metų tekstai - toks daidžestas. Ten jų  maždaug 15. Beveik visi trumpi ir juokingi. Ką tik sudėjau visus nuo sausio iki lapkričio.  Paskaitysite ir užteks. Nebereikės tepti pirštų į klavą surinkinėjant mano blogo pavadinimą iki 2011 metų.
Arba spauskite nuorodą apačioje:
http://troyyestroy.blogspot.com/p/geriausi-2010-metu-tekstai.html

Daug linijų, keli kryžiukai, rutuliukai ir kvadratukai

Vienas 16 metų jaunuolis ruošiasi važiuoti aplankyti brolio į Angliją. Šiaip jis yra odinio kamuolio meistras ir jo fantaziją apibūdina atsitikimas, kai kelis metus iš eilės gavęs gimtadieniams dovanų futbolo kamuolį, paprašytas ką nors ypatingesnio sugalvoti – paprašė dviejų futbolo kamuolių.
Taigi pasidomėjau ką jis naujo sužinojo apie Londoną, ką ruošiasi ten aplankyti.
Jaunuolis atsakė:
- Taip, ruošiuosi, žiūrėjau žemėlapį.

Aš sakau maloniai nustebęs:

- Tai jau gali susirasti Pikadilį ir Trafalgaro aikštę?

Jaunuolis savo ruožtu nustemba ir iš padilbų atsako:

- Žemėlapį žiūrėjau, bet neskaičiau...

700 filmų uždraustų Uzbekistane

Šiaip labai kvailas sąrašas - šiuo požiūriu negaliu lygintis su žymiai įdomesniais nuogų lenkių aktorių sąrašais, kuriuos propaguoja Urvinis Fanta http://urvas.wordpress.com/2009/10/16/rafinuotiems-sinefilams-erotomanams/
- Uzbekistane uždrausti rodyti filmai.
Tarp jų - 300 spartiečių, Boratas, Bleiro ragana, Šrekas, Dobermanas.
Įdomi tų rytiečių valdininkų logika.
http://www.uzbekkino.uz/node/201

Kokie požymiai, kad laikas baigti blogeriavimą

Na va, man rodos jau priartėjau prie visų reikalingų požymių, kad laikas baigti blogeriavimą:
1. Niekas nekomentuoja paskutinių trijų tekstų.
2. Neužilgo žmogus rašantis blogą lietuviškai apie lietuviškas bėdas bus a priori pavadinamas fašistu. Lietuviu gali būti tik žemai pasilenkęs atgailavimo  pozoje prieš visą pasaulį.
3. Man pačiam viskas jau aišku su šita ašarų pakalne. Beveik nekyla klausimų.
4. Moterys negerėja, ir Balkanų moteris ypač...
5. Reakcijose padažnėjo Pats kvailys žymėjimas.

Kaip Kataras nusipirko futbolą

Šlykštu žiūrėti į tuos žalioje vejoje besivoliojančius milijonierius ir vaizduojančius nemumaldomai artėjančią mirtį nuo švelnaus bakstelėjimo. Taip, aš apie futbolą. Pats mėgau ir mėgstu šį žaidimą, bet paskutiniai įvykiai kažkokia parodija ir visiškas pinigų bespredielas  futbole.
Kataras ir Rusija gavo teises surengti pasaulio futbolo čempionatus. Šios dvi šalys sumokėjo didelius kyšius. Laikas sodinti visą FIFA į kalėjimą. Visi galai dabar lenda į paviršių. Skandalingiausias - Barcelona FC. Ši kontora 111 metų nepardavinėjo savo marškinėlių jokiems užrašams. Bet dabar ir juos nusipirko Kataras. Tik 125 milijonai svarų sterlingų už Kataro užrašą ant marškinėlių ir Pepe Guardiola aktyviai remia pasaulio čempionatą Katare. Panašiai nupirktas ir Bekenbaueris ir visi kiti. Jiems  nereikės lakstyti 45 laipsnių karštyje Katare ir vaizduoti futbolą. Jie rūpinasi savo senatve...

Pavojinga: tekila, grapa ir akvavitas

Vakaras pas Arūną dalyvaujant žmonoms prasidėjo gražiai ir kultūringai. Su Arūnu žaidėme vienoje pozicijoje visą jaunystę, faktiškai jei duodavo vienam į snukį, tai kitas be kalbų kibdavo į atlapus skriaudėjui. Ant stalo stovėjo meksikietiška tekila, citrina, druska, alyvos ir sūris. Aptarėme sąnarių bei kraujagyslių sistemos ligas ir grėsmingai artėjančius 50mečius. Jau nemalonu - vis išlenda visokios netikėtos ligos…

 - Ai, - pasakėme po antros taurelės tekilos ir nebebarstėmės rankos druska, nereikėjo ir citrinos. Prisiminėme kur važiavome dviračiais po Lietuvą, kur geresni maršrutai.
Staiga sportinis pokalbis pakrypo į vieną Lietuvos pirmos lygos regbio komandą. Tos komandos prezidentas man sakė Arūną paimtų dar žaisti, gerų vyrų nėra. Arūnas labai abejojo.
Kai pradėjome itališką grapą Arūnas pasakė gal ir išbėgtų į aikštelę, bet kokias 15 minučių, neilgiau. Keitimui. Oho, pagalvojau, kaip gerai būti iki šiol sportiškam, vat jeigu man numetus kiek svorio, prasilanksčius, prasibėgiojus, gerai susiveržus dešinio kelio sąnarį, gal ir man 10 minučių. Keitimui. Kažkur Argentinoje žaidė grumtynėse 50metis jų lygoje. Kartu su sūnum. Sūnaus neturiu, bet…. Būtų ginesiškai rekordiškai.
Bet žydroji paukštė jau pagavo už grapinių sparnų.
Kai Arūnas ištraukė norvegišką kmyninį akvavitą, jau atsimojuojant, žmonoms tempiant už rankovių, vyriškai sutarėme, bandysime, pavasarį, nors pasitreniruoti. Kas ta pirma lyga, juokas…

Kitą dieną prisiminiau viską ir labai išsigandau. Vyrai, velniškai pavojinga per vieną vakarą tekila, grapa ir akvavitas. Nuo degtinės taip nebūna.

Kakava ir kraujas arba šokoladas brangzzz

Dar Vladimiras Iljičius taikliai pastebėjo, kad kapitalas yra pasiryžęs bet kam dėl 300 proc.pelno.


Vakar sugavau save už rankos, kad džiaugiuosi kiekvienu šūviu Abidžano uoste(Kot d Ivuaras). Kot d Ivuaras tai Čelsio puolėjo Didje Drogbos tėvynė ir didžiausias(90 proc. pasaulio rinkos) kakavos eksportuotojas pasaulyje. Esu pastatęs kelis pinigėlius ant dvigubo kakavos kainos kilimo, tai nuo rugsėjo iki dabar labai pergyvenau dėl veltui išmestų pinigų. Tačiau praeitą savaitę prasidėjo ūmus kakavos kainų šuolis. Kas atsitiko? O gi kaip per amžių amžius Afrikoje. Per prezidento rinkimus laimėjo abu kandidatai į prezidentus. Kai du legalūs prezidentai, tai šūviai ir kraujas. Pakvipo pilietiniu karu kokiai 10 metų. Iš Abidžano ūmai dingo visi kakavos eksportuotojai. Uostas dirba su pertrūkiais. Kakavos fermeriai galės graužti savo kakavos pupeles ilgus metus. Ir šokolado fanams tuoj bus šakutės.

Šokoladas brangzzz.

O aš uždirbsiu kaip Iljičiaus koks prakeiktas kapitalistas. Pinigai yra blogis.

2030 m. Lietuva. Antras variantas

Inspektorius dailiai sutvarkytais nagais vartė plunksnakotį auksine plunksna, labai atidžiai pažvelgė man į akis, dar kartą perskaitė anketos dokumentus, pabarbeno pirštais į stilingai sutvarkytą stalą. Ir vėl įsispitrijo man į akis:


- Va taip smarkiai mėgstate romus, neabejojate antifašistinės koalicijos pergale, neturite nei vienų Lietuvos rinktinės marškinėlių, net suplėšytų, nebuvote religinio kulto pastatuose net užėjęs nuo 2000 metų?

- Taip, - neramiai sėdėdamas po rentgenišku inspektoriaus žvilgsniu atsakiau.

- O jei poligrafu? – ūmai mestelėjo pagyvėjęs inspektorius.

Žmona tyliai aiktelėjo ir lėtai lėtai pradėjo svirti nuo kėdės. Ji žinojo poligrafo patikrinimo mes nepraeisime ir leidimo vaikui kaip antros kategorijos nuokrypos mes vėl negausime.

Inspektorius prišoko - matyt jau įpratęs prie tokių vaizdų – su vandens stikline rankoje. Prilaikė žmoną, šliūkšterėjo jai vandens į veidą ir priekaištingai ištarė man:

- Jūs gi žinote, kad nepraeisite. Kam bandote, kam žmoną kankinate? Stokite į Naująją Kairę, gal kada nors kaip nors, kai persiauklėsite...ech, žmonės, galvoje tamsus fašizmas, o jums darželius – lopšelius statyk, tarytum Europa neturi kur dėti pinigų.

Atsistojome. Išėjome pasilaikydami už parankių. Uždarę duris, atsirėmėme prie inspektoriaus kabineto į sieną. Girdėjome kaip inspektorius už sienos skundžiasi telefonu:

- Benai, mylimasai, surask man kitą darbą, Benai, kaip aš pavargau nuo šitų bukų hetero ir jų vaikų leidimų....

Teatras Lėlė; po dvidešimties metų

Apsilankiau vėl po dvidešimties metų teatre Lėlė. Kas nežino sekmadieninė įstaigėlė vaikams prie Jaunimo teatro. Kaip vaikščiojau su vyresniąja, taip dabar su jaunesniąja.


Ir pasakysiu pokyčiai įvyko. Kapitalistiniai vaikai drąsesni, mažoji nepuolė po kėde iš baimės vos tik užtemo šviesos salėje. Arba artistai jua nebešiurpina taip mažylių rėkavimais ir žibančiomis akimis tamsoje kaip kadais, menkai pamenu anų laikų siužetus.Bet jei buvo meninykai ir tada, tai rėkavo , ir buvo žibančios akys tamsoje. Bet pagrindinį skirtumą įvertinau aš pats. Šiais laikais padaugėjo tėvelių su vaikais, jei anksčiau būdavau pats beveik vienas kaip gaidys pulkelyje jaunų mamyčių, tai dabar pusė atėjusių - tėtės. Kaip tapo nuobodžiau per 20 metų.

Kur ritasi pasaulis?

Taškento katedra

 Taškento katedroje pamaldos vyksta anglų, rusų ir korėjiečių kalbomis. Būna ir vargonų muzikos koncertų.

  Labai geras pozicijas turi pravoslavų popai. Jų katedra - pagrindinė Vidurinėje Azijoje, labai aktyviai statoma ir gražinama.

 Bet labai maloniai nuteikia ir Romos katalikų katedra viduryje Vidurinės Azijos. Tiesa saugoma, aptverta, bet ko neleidžia.

 Apdaužytas Kristaus bareljefas ant sienos liudija audringą katedros istoriją.

Vienintelė vieta Taškente kur radom krepšinio lanką buvo katedros zakristijos teritorija.

Katedrą pastatė kunigas lietuvis Justinas Bonaventūra Pranaitis 1903 m.  Labai maloni smulkmena.

Nidos žvejo dukra

Iš pat ryto, šalto kaip kosmosas, važiavau darban. Važiavau nuobodžiai, šimtą metų tuo pat maršrutu, net persirikiuoji kaip automatas pagal išankstinį planą. Ūmai akies krašteliu pamačiau virš Vilniaus sklendžiančią nuogą Nidos žvejo dukrą, vos prisidengusią tinklu, bet Nidoje, tai ir nustačiau kad žvejo dukra, biedna neturi kuo apsirengti, tai gaubiasi tėvo tinklu. Bet priešais per stabdžius kalė kitas pritrėkštas Nidos žvejo dukros pasirodymo naktyje virš Vilniaus vyriškis, kaliau per stabdžius ir aš. Kas viršuje toliau vyko praleidau. Sustojome. Keli centimetrai. Liko. Bet ne avarija.


Nusikeikiau. Visi sveiki.  Tada dar pažiūrėjau viršun. Ekrane virš operos buvo jau tik raidės - Vakaro žinių kalendorius. Nu bliamba, kažkaip atsargiau reikia rodyti reklaminiuose ekranuose žvejo dukras, slidu gi, o ir vyriškos giminės vairuotojai gauna šoką nuo tokių karštų vaizdų viduržiemio tamsoje kai minus 13.

Solomonas pagautas. 3 metai. Per mažai

Solomonas pagautas ir jis pasodintas į kalėjimą tik trims metams. Per mažai mano galva. Nes  pasekėjai veisiasi ne dienom, o valandom....
iš čia:
http://gidas.wordpress.com/2010/12/01/rusijos-imperijos-laikrasciai-apie-vilniu-1901%e2%80%9310-metais/#comment-1707

Citata:
„Русское слово“ 24 (11) сентября 1907 года



* „ВИЛЬНА. 20,Х. В палате слушалось дело анархиста Соломона. Подсудимому 14 лет. Узнав от прислуги купца Лейбовича, что той отказали от места, не заплатив жалования, подсудимый явился к купцу и потребовал уплаты, выстрелив при этом в воздух. Соломон осужден на три года в тюрьму.“

Pastaba: prieš mane anksčiau pasidžiaugė Solomonu pagavimu toks fanta:
http://urvas.wordpress.com/2010/12/01/solomonas-buvo-pagautas-ir-gavo-3-metus/

Kas veža Stalino saulę arba kodėl suaktyvėjo informacinis karas?

Citata iš delfi.lt:
....lapkričio mėnesio pabaigoje vyko konferencija „Istorijos pamokos: žvilgsnis į dešimtmečių gilumą". Teigiama, kad ją organizavo Baltijos šalių-Rusijos ekspertų taryba.
Joje nutarta įsteigti visuomeninį judėjimą „Lietuva be nacizmo“, kurio iniciatoriai sako kovosiantys su neonacistinių idėjų plėtra bei „istorijos falsifikavimu“, kuriuo apibūdinamas siekis sulyginti SSRS stalinistinio režimo ir nacių vykdytus nusikaltimus
Visas straipsnis čia;
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/aanusauskas-apaleckio-radikalu-vojazams-ir-konferencijoms-pinigai-ateina-is-maskvos.d?id=39194555
Gerbiamas A. Anušauskas vėl suklydo. Labai panašu, kad ne tik marginalinis politikas išdaviko senelio išdavikas anūkas Algirdas Paleckis  konferencijos "Lietuva be nacizmo" idėjas pasišovė įgyvendinti , tačiau  ne su mažesniu uolumu ir  NK95 su Donskiu.