Prieš 1 dieną
2012 m. kovo 30 d., penktadienis
Dvi Agatos ir dar Kristi
Balkanų moteris ir vyresnioji vakar netilpo savo kailyje. Jos dviese išsprendė detektyvą, turtas už maždaug 10000 litų grąžintas teisėtam savininkui, visi gyvi, nusikaltėlis gėdingai pasislėpė, jos abi Agatos ir dar Kristi, garsus Lietuvos dailininkas joms dovanos brangų paveikslą.
Detektyvų skaitymas vakarais yra žalingas moterų organizmui. Jos taip jausmingai įsijaučia į detektyvus, kad nesupranta jog tai grožinė literatūra ir gyvenime taip nebūna. Moterys tik romanuose kaunasi su blogiu. O maniškėms moterims taip būna.
Tame keistame knygyne, kur nemoka algos už intelektualams malonų darbą, vyresnei kylo kažkoks įtarimas dėl paveikslų autorystės. Ji nufotografavo parduodamus paveikslus. Jai jie pasirodė panašūs į vieno garsaus dailininko, kuris tapo pavirtusias kiek figūras. Anksčiau tapė po vieną figūrą į paveikslą, dabar pasiekęs meistrystės aukštumas jau tapo po daugiau, bet vėlgi pavirtusias kiek.
O mes bičiuliaujamės su tuo dailininku. Ir net esu kiek pagėręs pradėjęs vieną jo paveikslą - valtį Merkyje. Bet meistro ranka dabaigė ir visai gerai buvo.
Taigi persiuntėme foto su paveikslu meistrui. To paveikslo kurio autorystė kiek įtartina. Tas patvirtino, tai mano studentavimo laikų darbas.
Ir po pauzės, o kur matėte šį paveikslą, jis gi vogtas...Balkanų moteris greitai suorganizavo tylų visų paveikslų patikrinimą knygyne. Visi penki buvo vogti. Toliau pagal komiso kvitukus buvo nustatyta greitai vagies tapatybė. Pasirodo gretimo dailininko darbovietei ofiso savininkės vyras. Svetimo turto užgrobėjui buvo atleista. Paveikslai greituoju būdu grąžinti savininkui be didesnio triukšmo. Toks dviejų moteriškių padarytas darbas.
Bet labiausiai šioje detektyvinėje istorijoje nukentėjau aš. Abi Agatos ir dar Kristi vaikšto po namus įsisprendę rankas į šonus, visiems pasakoja apie savo detektyvinius gebėjimus ir atidžiai stebi mane. Jos nori dar. O kas daugiau namie panašus į perspektyvų nusikaltėlį. Tik aš su būdingais Lombrozo gumbais kaukolėje bei kitais neabejotinais polinkio nusikalsti požymiais...
Moralas: neduokite moterims detektyvų, tegu skaito meilės romanus
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
10 komentarų:
Laabai šaunus įrašas! Dėkui – pirmiausia Agathoms ir Christie, ir aprašytojui ačiū.
-vg-, viiisada prašom,, galima ir dažniau pagirti.
Komplimentai Agotai jaunesniąjai. Atpažinti paveikslo autorių nėr taip paprasta.
"Užuojauta" autoriui- išties sunku gyventi trijų (sic!) protingų moterų apsuptyje.
"Ofiso savininkės vyras" - o tai iš kur turėsi ofisą nevogdamas?
O Agatos ne veltui įtariai žiūri... Policijai žinomas, baustas administracine tvarka, plikas lakstęs su Stazi agentais... vargšės moterys!
:)
Gerbiamas Troy,
jau kurį laiką savo kompanijoje prie bokalo vis pagiriu Tamstos parašymus.
Kompanija margoka, dauguma technokratų, bet šiandien atsišaukė vienas jų- leidėjas- ir paprašė padėti susitikt dėl leidinio sąlygų.
Na va, isplauks Troy i komercinius vandenis ir ateis nesugadintu tekstu pabaiga, nes komercininkai spaus kiekybes aukodami kokybe :(
P.S. nors gerai pagalvojus (ne savanaudiskai ivertinus) dziugu, kad Troy gal uzsidirbs is savo kurybos. Dziugu girdet, kad LR vis dar vertinami geru istoriju pasakotojai. Sekmes Troy!
Gerbiamas Taške, ar man reikės leidėjui primokėti ar jis mokės honorarą. Antruoju atveju - įdomu.
Gerbiamas Troy:
1. Sąlygas derėjo aptarti vakar. Dabar - tik po metų.
2. Kompensacijai -
1935 metais Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje buvo atidaryta pirmoji Vincento van Gogho kūrinių paroda Amerikoje. Vietinis dailininkas Hughas Troy, logiškai mąstydamas, kad lankytojus labiau domins skandalas negu dailė, įdėjo į miniatiūrinę vitriną gabalėlį kiaulienos ir parašė: „Tai ausis, kurią van Goghas nusipjovė, o paskui pasiuntė prostitutei 1888 metų gruodžio 24 dieną.“ Muziejaus direkcija turėjo humoro jausmą ir, užuot rekvizavusi bifšteksą, pridėjo jį prie parodos. H.Troy spėjimas pasitvirtino - „ausis“ tapo populiaresnė už nuobodžias „Saulėgrąžas“
na va kaip visada prima aprilis
Rašyti komentarą