2012 m. kovo 27 d., antradienis
Sportiškas ir asportiškas
1. Kas yra gražus žmogus? To žmogaus išorė mums praneša kad tai sveikas ir stiprus žmogus. Tinka gyvenimui, tinka meilei. Sportas padeda mums formuoti tinkamą išvaizdą meilei ir gyvenimui. Asportiška atitinkamai savo kriaušės (nors sakykime tiesiai daužymui tinkamos bokso kriaušės ) ar vėjo laužiamo bambuko figūra liudyja apie netinkamumą džiaugtis gyvenimo džiaugsmais. Ar net rimtus sveikatos sutrikimus, kurie pavojingai veikia santuoką ar gyvenimo trukmę.
2. Sportiškas žmogus atpalaiduoja savo psichiką nuo įtampų. Tokiu būdu palaiko ir psichinę sveikatą. Asportiškas gi aktyvuoja visų įtampų kaupimą savyje, taip bet kada galėdamas pavirsti į plyšinėjantį Maximos maišelį, iš kurio krenta antikrizinis batonas, alus po 1,19 ir pigūs Optimos produktai.
3. Sportiškas žmogus geba būti tarp žmonių, jam nesvetima komandinė bendro darbo atmosfera. Asportiškas gi linkęs vienas slapčia kurpti savo planus, gerai jei tai tik biznio planelis ištraukti paskutinį dolerį iš Afrikos negro, o jei koks čikatiliškas planas...kas žino tą vienišą nelaimėlį kuris dieną naktį tūno savo pusrūsyje už musių nutupėto langelio.
4. Negebėjimas priklausyti sporto šakai, komandai, suponuoja atitinkamai ir negebėjimą priklausyti savo tautai, rasei arba kultūrai. Lieka toks nepritapęs tolerastiškas individas, kuris reikalauja sau kokių nors ypatingų lengvatų dėl chroniškos ligos ar dar kokios negalios/nukrypimo..
5. Nepatyręs judėjimo džiaugsmo ir nežino kas tai yra. Jis bando menkomis savo kūnėlio galiomis tą įsivaizduoti, bet jis nežino elementariai apie ką kalbama. Įtempia smegenėles, bet ir jos nieko nežino. Juolab keistas tokio menkaverčio žmonijos egzemplioriaus bandymas skleisti pamokymus apie sportą. Nežinai - pratylėk, protingiau atrodysi. Štai neišmanau apie Zanzibaro džiazą, tai ir nešneku. Taip neatrodau kvailas. Jei kalbėčiau tada atrodyčiau visišku ablavūchu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
11 komentarų:
Hmm, susimąsčiau, aš sportiškas, ar nesportiškas? Na, esu bambuko figūros, bet sportuoju tikrai nemažai. Tiesa, svarmenų nekilnoju, labiau noriu lavinti greitį ir kūno lankstumą. Tiesa, pamiršai paminėti, kad didžioji dalis sportiškų žmonių yra gana riboto proto, nepakantūs ir nemandagūs, o priskyrimas savęs kažkokiai žmonių grupei ilgainiui virsta savo individualumo naikinimu- savo nuomonės žmogus nebeturi, o be komandos vado žinios nieko nesugeba. Apskritai, sportas yra gerai, bet jis dažniausiai traukia asmenis, kurie neturi jokių protinių galimybių, o fizines galimybes galima išvystyti kur kas lengviau ir greičiau, negu protines...
Tai pats sportuoji, bet sportuojančių nemėgsti? Kažkokia kakofonija galvoje?
svarbiausia balansas.
Mens sana in corpore sana, Karoli.
Aha, šitas savo nesveikam kūne tai jau tikrai kažką baisaus planuoja: http://lt.wikipedia.org/wiki/Stephen_Hawking .
Viz3, išimtys tik patvirtina taisyklę. O ir jo Visatos laiko patampymai tokie ...
Jeigu nekreipti dėmesio į nekomandines sporto šakas, kurios dabar turėtų būti įdomios tik biologams, tiriantiems įvairių chemikalų poveikį žmogaus organizmui ir truputį pagalvoti apie komandinį sportą...
Žmonės tik gaujomis medžiodami galėjo įveikti mamutus, taurus ir kitus stambius žvėris. Matyt, tai truko pakankamai ilgai, kad liktų žymė genuose. Bet sutik, kad dabar tuo užsiimti yra kiek pavėluota, o ir vietoj mamuto vaikytis jo šerių prikimštą kamuolį nėra labai prasminga:)
Plačiąja prasme, komandiniai žaidimai dabar moko susibūrus į gaują iš kitos gaujos ką nors atimti. Tai vis dar naudingas įgūdis, bet man jis nepatinka todėl, kad žmonijai neduoda jokios naudos.
Jeigu truputį pagalvotum, kas asmeniškai tau davė daugiau naudos - ar plačiai žinomi atiminėjimo meistrai Kserksas, Napoleonas, Stalinas ir t.t., ar atsiskyrėliai-keistuoliai-moksliukai Einšteinas, Flemingas (antibiotikų išradėjas), viduramžiais paslapčiom lavonus skrodę (ir už tai katalikų laužuose deginti) smalsūs daktarai ir kiti...
Paskaityk apie mikrochirurgijos ištakas Lietuvoj, palygink su sportininkų aprūpinimu tais laikais: http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2006-2011/node/437.html
Man nepatinka sveiko judėjimo tapatinimas su sportu, kuris tėra didelis biznis sportininkų sveikatos sąskaita. Aš labai mėgstu judėt - vaikščiot, paskaldyt malkas, pasidarbuot miške:)
1. Jei prieštarauji tam kas yra užkoduot genuose - kenki savo sveikatai.Dabartinė civilizacija nepalietė dar mūsų genų. Mes vis dar medžiotojai ir kariai.
2. Karai leido tobulesnėm civlizacijom atnešti pažangą visiems(Roma, Napoleonas, Amerikos užkariavimas). Nevykėliai pražuvo, o pažangesni išliko.
Tada aš nevykėlis, man tai yra sakę visi kada nors mano sutikti žmonės. Sunaikinsite mane ar versit pačiam susinaikint?
Nuo tokių straipsnių taip ir prasideda tautos skaldymas: treningai prieš kaklaraiščius, sportbačiai prieš iPadus. Autoriui siūlau rimtai susimastyti apie savo griaunamą veiklą interneto tinkluose (mirkt, mirkt dešine - Jonas Grinius) ir daugiau rašyti vienybę skatinančiomis temomis apie briuselių ir kitų užsienio miestų gatvėse pasitaikančias negeroves.
Pritariu sanfranciskėnui - nebeskaldau...
Rašyti komentarą