2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Skambutis


Vieną paskutinių ekskursijos po Belgijos geležinkelius dieną mes su vyresne jau smaksojome prie staliuko ir liūdnai gurkšnojome kriką(toks belgiškas vyšnių alus, nesveikai užsikabinome). Trečioji mūsų ekskursijos dalis - mažė – nemažindama apsukų lakstė po citadelę ir kabojo visur kur kaboti negalima ir kišo rankas pažindintis su visais kurie panašūs nors iš tolo į vaikus ar šiaip gerus žmones. Mes jau tik sėdėjome ir mojavome rankomis, kad visi žinotų kad šitas gyvsidabris yra mūsų, bijoti jo beveik nereikia ir viskas under control.

Tuo laiku suskambo mano mobilus, kurių velnių, juk visi žino - man atostogos, bet pakėliau ragelį. Oficiali moteriškė išvardino mano vardą pavardę, gimimo metus, adresą. Oho, pagalvojau, labai panašu į mokesčių inspekciją. Na bet aš Belgijoje, nieko jūs man greitai neprikirpsite.

Bet po to prisistatė – genetikos centras. Atsipalaidavau.

Po to prakalbo ne taip oficialiai, paklausė kaip jums pasisekė. Na pagalvojau, vaikštau sau po Belgiją, gal ne taip jau ir blogai, aišku Madeiroje būtų smagiau, sakau – ačiū, nieko.

Po to genetikė mykdama jau išspaudė mintį ko ji iš tikrųjų skambina. Ar pavyko kas nors jums su vaiku?

Aaaaaa, dabar prisiminiau, vyresnio amžiaus tėvai, mano spermogramos, ar dar tinkamas būti tėvu, teigiamas atsakymas prieškambaryje su sekretore bei dešimt moterų laukiančių tyrimų, ir ta lepteli garsiai rezultatus, visos moterys atsisuka ir plėšriai žiūri, šitas – gali, mano tylus išėjimas iš medicininių patalpų su žvilgsniais- peiliais nugaroje ir žemiau, trys mėnesiai be alkoholio lašo.

Genetikė dar kartą pakartojo, tai kaip jums pavyko, bet aiškiai jau laukė dėl ilgokos  mano pauzės liūdno atsakymo arba ašarų. Aš taip ir atsakiau:

- Blogai, visiška tragedija, vaikas absoliučiai judrus ir aš nespėju paskui ją niekur. Mama verkdama išsiprašė dešimt dienų atostogų, leido išvažiuoti mums su visais šeimos biudžeto pinigais bet kur, sesuo kuriai dvidešimt irgi nespėja, dabar jus dominantis produktas kabo ant XIX a. patrankos vamzdžio galo ir ko gero tuoj nukris, jei praeinantys pensininkai nepagaus. Jie jau sustojo ir laukia kol produktas sunoks.

Genetikė tik po didesnės pauzės suprato tekstą ir atsakė:

- Blo-gai. Taip ir užrašysime blogai, tėvai nespėja, produktas hiperaktyvus.





.

Komentarų nėra: